„Mums, kauniečiams, toks paminėjimas yra svarbus ir būtinas puoselėjant
lietuviškumą, Kauno miesto svarbumą valstybės kovose už tautos išlikimą.
Mūšis už Kauno pilį - tai mūšis už mūsų valstybę, už mūsų namus, už mūsų
svajones, už mūsų tikslus, už mūsų ateitį“, - sakė Senojo Kauno
draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas.
Pilis - stiprybės ir tvirtumo simbolis. Šias savybes puikiai atsipindi
Kauno pilis ir jos istorija.
Kauno pilis - seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose
šaltiniuose paminėta 1361 m., pastatyta XIV a. viduryje, Nemuno ir
Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, netaisyklingo keturkampio
formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės
kiautinės konstrukcijos sienos. Vidinė - kalvoje, išorinė - apsauginiame
griovyje.
Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo kryžiuočiai.
1361 metais atlikęs žvalgomuosius darbus, Teutonų ordinas pradėjo labai
kruopščiai rengti Kauno pilies puolimo planą. Kauno pilies gynybai
vadovavo Kęstučio sūnus Vaidotas.
1362 metų kovo mėnesio viduryje ordino kariuomenė drauge su kviestiniais
riteriais iš Anglijos, Italijos, Vokietijos laivais atvyko į Kauną. Kovo
29 d. ordino kariuomenė su pagalbininkais apgulė pilį ir atkirto ją nuo
bet kokios pagalbos. Kauno pilies apsiaustis tęsėsi daugiau nei dvi
savaites.
1362 metų pavasarį lietuviams nepavyko apsiginti nuo puikiai parengto
Teutonų ordino antpuolio. Kunigaikščio Vaidoto vadovaujama įgula
nepaprastai sunkiomis sąlygomis parodė neeilinę drąsą, ryžtą ir
sumanumą, kurį aprašė net priešų kronikininkai.
Po apsiausties kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki 1368 metų buvo sumūryta
antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m
storio ir 9,5 - 12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose
stovėjo keturi flanginiai bokštai, du apvalūs, du - keturkampio
pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams
pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.