Dailininkas A. Mėčius savo kūrinių parodas per gimtadienius jau rengė tris kartus.
Šįmet menininkas pavėlavo užsisakyti salę ekspozicijai, todėl graži tradicija galėjo nutrūkti. Tačiau pavyko rasti išeitį – A. Mėčius parodą įkurdino Senamiesčio bare, kurį mėgsta ir jis pats, ir kiti uostamiesčio menininkai.
„Parodą pavadinau „Mažas didelio miesto gyventojas”. Ir aš toks esu”, – sakė 47 metų A. Mėčius, draugams ir bičiuliams pristatęs neseniai sukurtus penkis vieno ciklo kūrinius. Visuose darbuose – katinas.
„Tikra viskas, kas gimsta iš meilės, – sakė A. Mėčius. – Klysta tie, kurie skirsto meilę į tikrą ir netikrą, didelę ir mažą, gražią ir negražią. Ši paroda skirta katinui, kuris šiais metais mano vidiniam vaikui suteikė daug džiaugsmo valandų.
Kažkam jis – tik mažas didelio miesto gyventojas, o man – kūrybos versmė ir įkvėpimas.
Lygiai taip ir aš kažkam esu tik mažas didelio miesto gyventojas, o kažkam – mylimas, brangus ir vienintelis. Taigi ši paroda ne apie katiną, o apie meilę, kuri mažą paverčia didžiu, silpną – stipriu, o paprastą – stebuklingu.”
Kanados sfinksą Arūnas su drauge poete Dalia Bielskyte nusipirko pernai pavasarį. Visų gyvūnų mylėtoja Dalia seniai svajojo apie tokį mėlynakį ir nepagailėjo už jį 500 eurų.
Pagal dokumentus Kventino vardą turintis katinas neatsiliepia šaukiamas nei šiuo, nei kitais katiniškais vardais.
Jis – tikras katinas, vaikštantis vienas kur nori ir kada nori. Tačiau Arūnui jis jaučia ypatingus jausmus, jį nuolat sekioja ir mėgsta trintis į jo neskustą barzdą.
Pernai vasarą iš antrojo aukšto balkono iškritęs Kventinas smarkiai susižalojo. Du mėnesius pasikeisdami jo šeimininkai, giminaičiai ir draugai budėjo prie jo, nes keturkojui nebuvo galima judėti.
A. Mėčiaus paveikslai nutapyti tik jam vienam būdinga maniera, atpažįstami iš realistiškai perteiktų fantasmagoriškų siužetų, žaižaruojančių spalvų ekspresijos.
Savo drobes jis specialiai sendina, tarsi viduramžių menininkas padengia jas storu blizgančio lako sluoksniu.
Tik šįkart, užuot vedęs žiūrovus mistiniais labirintais, visuose ciklo darbuose jis ištikimas realiam herojui – ieško įkvėpimo jo išdidžioje laikysenoje, akių gelmėje, judesių elegancijoje ir veržlume.
Vilniaus dailės akademijoje grafiką studijavęs ir magistro laipsnį įgijęs A.Mėčius į meno apdarą įvelka uostamiesčio poetų ir prozininkų knygas.
Tapytojas dėsto Adomo Brako vaikų dailės mokykloje.