Kaip dar anksčiau skelbė organizatoriai, jaukiai pasidalinti mintimis ir prisidėti prie diskusijos prie puodelio kavos ar taurės vyno, buvo kviečiami visi dharmos valkatos. Čia susirinko apie kelios dešimtys žmonių, dauguma jų – jaunimas ir studentai. Diskusiją vedė vertėjas Saulius Repečka, apie J. Krouaco knygų pasirodymą Lietuvoje kalbėjo vertėja Irena Balčiūnienė, mintimis apie autoriaus kūrybą dalinosi vertėja Gabrielė Gailiūtė ir poetas Domantas Razauskas.
Bytnikai, susibūrę praėjusio tūkstantmečio 6-ame dešimtmetyje, iš nedidelės entuziastingų amerikiečių draugų grupėlės peraugo į masinį judėjimą. Daugelis to meto atstovų aršiai protestavo prieš bet kokias elgesio normas, pasisakė prieš veidmainystę, puritoniškumą, nepripažino tinginystės ir materializmo. Rodos, jie buvo tie, kuriems vadinamas „teisingas auklėjimas“ asocijavosi su nuobodybe, todėl tikrieji bytnikai nevengė įvairių pasilinksminimo būdų, kuriuose nebuvo svetimi pavojingi svaigalai, nuolat skambėdavo džiazo muzika, o ore tvyrojo seksualumo persmelkta atmosfera.
Nepaisant to, kad laikui bėgant judėjimas tapo visuotiniu – tikruosius bytnikus buvo galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Sykį judėjimo šalininkas palygino: jeigu toji karta būtų garsusis Woodstocko festivalis, tai bytnikai būtų maža tamsi smuklė, kurioje grotų džiazo muzika ir prie baro viskio taurę kilnotų pats J. Kerouacas.
Bene žymiausias rašytojo romanas „Kelyje“ buvo pasirodė 1957 metais, o Lietuvoje pimasis, I. Balčiūnienės iš anglų kalbos verstas, leidimas – 1972 metais. Vertėja prisiminė, kad prie knygos jau tada teko gerokai paplušėti. „Versti teko net Labanoro girioje sėdint ant kelmo“, – juokdamasi pasakojo ji.
Moteris prisiminė tais laikais kone vienintelį viešą atsiliepimą apie romaną, kurį „Pergalėje“ parašė Bronius Radzevičius. Ji taip pat pasakojo apie tai, kaip jai teko būti vienoje draugijoje su amžiną atilsį Vytautu Kernagiu, kuris jai labai dejavosi, kad iš jo kažkas pavogė jo vieną mėgstamiausių knygų – J. Kerouaco „Kelyje“.
„Buvo penki vertimai, ir kiekvieną kartą buvo vis taisoma. Pradžioje įsivaizdavau, kad jie bus panašesni, tačiau skyrėsi ir lankų skaičius, ir cenzūra“, – pasakojo I. Balčiūnienė. Pasak jos, tuo metu, kai buvo leidžiamas pirmasis vertimas, buvo labai daug draudimų, todėl ne visi drąsūs rašytojo pasisakymai galėjo patekti į spaudą. „Versti nebuvo lengva. Daug kas yra pakeista, yra nykstančių savokų, žargonų, kurie šiandien nebenaudojami“, – sakė knygos vertėja.
J. Kerouaco kalboje neegzistavo politinis korektiškumas, daug kur buvo jaučiamas ir rasizmas, ir ksenofobija, engiamos seksualinės mažumos. Tai, kas tuo metu buvo tabu, šiandien dažnai nebestebina ir net atrodo juokinga, tačiau tokia buvo to meto realybė.
S. Repečka retoriškai klausė, tai palūžusi ar palaimintoji karta? I. Balčiūnienės nuomone, tarp žodžių reikėtų dėti jungtuką „ir“, o ne „ar“. Vertėja prisiminė, kaip po Antrojo Pasaulinio karo, vienas nuvargęs „hipsteris“ pasakė „I am beat“ (angl. „aš pribaigtas“). „Lietuviškai rasti du tokios pat šaknies panašiai skambančius žodžius sunkoka. Tačiau palūžęs žmogus dažnai ieško gyvenimo prasmės ir džiaugiasi tuo, kad išgyveno. Todėl šie žodžiai vienas nuo kito – neatskiriami“, – sakė ji.
D. Razauskas prisiminė, kaip tuomet, kai dar buvo paauglys taip susižavėjo bene žymiausiame rašytojo romane „Kelyje“ pasakojama istorija, kad nusprendė perskaitytus epizodus perkelti į realybę. Kultine tapusi hipių mėgstama knyga padarė didžiulį poveikį tiek gyvenimiška, tiek literatūrine prasme. Perskaitęs apie „tranzuotojus“, kurie nevaržomai keliauja iš Niujorko į San Franciską, D. Razauskas, su draugais Ameriką perkėlė į Lietuvą ir žemėlapyje susidėlioję taškus nusprendė leistis į didžiąją kelionę maršrutu Vilnius-Klaipėda. „Tai buvo kažkas ypatingo. Norėjau jaustis ir patirti tai, kuo gyveno knygos herojus. Patikėjau istorija ir norėjau viską pakartoti savo kailiu“, – sakė poetas.
Į diskusiją apie rašytojo gyvenimą galėjo įsitraukti visi norintys arba kitaip – visi bytnikai, hipsteriai, hipiai, džiazmenai, dharmos valkatos, autostopininkai ir kiti laisvos dvasios bei proto žmonės.