Lenkai kultūros sąskaita netaupo

Šimtai Europos melomanų gražiausią pavasario šventę sutiko Varšuvoje klausydamiesi 16-ojo L.van Beethoveno Velykų festivalio koncertų.

Jau oro uoste Varšuvos svečius pasitikdavo šio festivalio afišos ir visą viešnagę lydėdavo gatvėse, viešbučiuose, turizmo centruose. 2004-aisiais iš Krokuvos į Lenkijos sostinę atkeliavusi klasikinės muzikos šventė tapo Varšuvos kultūros gyvenimo puošmena, kasmet sutraukiančia vis margesnę klausytojų auditoriją.

Šiemetis L.van Beethoveno Velykų festivalis atviliojo į Lenkiją apie porą tūkstančių klausytojų iš užsienio. Mat ši šventė garsėja ne tik rinktiniais menininkais bei kokybiškomis L.van Beethoveno kūrybos interpretacijomis. Festivalio rengėja Elžbieta Penderecka, padedama bičiulių muzikos profesorių Mieczysławo Tomaszewskio ir Teresos Maleckos, kaskart suranda renginio programai retų perliukų, kuriuos pristato tarptautinės pajėgos.

Pavyzdžiui, šiemet šventės velykiniu pabaigos akordu tapo Claude‘o Debussy mažai žinomas vienintelis religinis kūrinys „Šv.Sebastijono kančios“ pagal italų poeto G.D‘Annunzio libretą. Jis pirmą kartą nuskambėjo Lenkijoje, diriguojamas prancūzo Sylvain‘o Cambreling‘o.

Be to, festivalis pratęsė tradiciją supažindindamas publiką su negirdėta opera. Ne tik lenkus suintrigavo šalyje dar neskambėjęs italų kompozitoriaus Italo Montemezzi kūrinys „L‘amore dei tre re“ („Trijų karalių meilė“), po premjeros 1913-aisiais greitai išpopuliarėjęs, o pokariu staiga pradingęs iš teatrų scenų.

Bilietai į visus festivalio vakarus Varšuvos filharmonijoje, talpinančioje per tūkstantį klausytojų, buvo išpirkti. Publika, kaip ir Vilniaus festivalyje, išlydėdavo artistus ovacijomis stovėdama. Bet skirtingai, negu įprasta Lietuvoje, lenkai kas vakarą nevargino klausytojų padėkomis rėmėjams – juos vardijo tik atidarant ir uždarant festivalį, be to, - nuskambėjus muzikos programoms. Taigi – nori klausyk, nenori – išeik.

Be muzikos, kaip kasmet, festivalis pateikė publikai unikalią atrakciją Krokuvoje – Jogailos universitete buvo surengta L.van Beethoveno ir jo amžininkų kūrybos rankraščių paroda. Mat Jogailos universitetas yra perėmęs neįkainojamus Prūsijos valstybinės bibliotekos Berlyne rinkinius ir gali kasmet, festivalio dienomis eksponuoti šventėje skambančių kūrinių originalius eskizus, rankraščių faksimiles, pirmuosius leidimus.

Šiemetėje parodoje buvo galima išvysti netgi Ludwigo van Beethoveno „Heroinės“ bei Devintosios simfonijų autentiškus eskizus. Paroda papildė festivalio temą „Karas ir taika“.

Lenkai į renginį pakvietė 70 užsienio žurnalistų iš Europos sąjungos, JAV ir Rusijos, stebino svečius solidžiais festivalio koncertų katalogais bei kitais leidiniais.

„Mano darbas – populiarinti Lenkiją“, - kalbėjo E.Penderecka. L.van Beethoveno Velykų festivalio įkūrėja, daugybės valstybinių apdovanojimų laureatė baigiantis festivaliui davė interviu lrytas.lt.

- Nepasakyčiau, kad mes labai pajutome krizę. Žinoma, pastaraisiais metais festivalio biudžetas kiek sumažėjo (šių metų biudžetą sudarė apie 1,5 mln eurų – red.), bet problemų šiemet turėjome mažiau negu pernai ar prieš dvejus metus.

Lenkijos Vyriausybė suvokia kultūros svarbą. Turime puikų kultūros ministrą. Valstybė stabiliai remia festivalį – jos lėšos sudaro maždaug 45 proc. renginio biudžeto, o likusią sumą sukaupiame patys sunkiai dirbdami.

Kartais aš dirbu po 20 valandų per parą. Per 16 metų nepaėmiau už savo darbą nė cento. Nemanau, kad rastumėte kitą tokį festivalio direktorių.

- Aš asmeniškai tvarkau visą korespondenciją nuo pirmo laiško artistui iki jo sutikimo atvykti, užmezgu kontaktus, priimu sprendimus dėl festivalio programos, leidinių, vadovauju festivalio komandai visuose veiklos baruose.

Aš darau viską. Tačiau L.van Beethoveno asociacijos biure netgi neturiu savo stalo – paprastai sėdžiu prie bendro didelio stalo su savo asistentais. Kai ateinu, pradedame klabėtis, dalintis idėjomis ir patirtimi. Visi žino, kad esu sau labai reikli, ištverminga ir disciplinuota – tai man padeda rengti ši didelį festivalį. Mūsų biure – tik aštuoni nuolatiniai darbuotojai, tad krūvio užtenka visiems.

Aišku, daug metų lydėdama kelionėse savo vyrą susipažinau su daugybe tarptautinių įžymybių. Festivaliui praverčia asmeniniai kontaktai, nes stengiamės kviestis tik geriausius solistus ir orkestrus.

Aš dažnai keliauju, lankausi kituose festivaliuose. Be to, dešimt metų kartu su vyru rengėme didelį Pablo Casalso festivalį Puerto Rike. Jo pamokos man suteikė įgūdžių dabartiniam veiklos etapui, padėjo suprasti, ko reikia publikai.

Dėl to nuo pirmųjų gyvavimo metų kiekvienas L.van Beethoveno Velykų festivalis turi savo moto. Jis sieja kūrinius. O programa gali būti pati įvairiausia. Pavyzdžiui, šiemet šalia L.van Beethoveno skambėjo ir D.Šostakovičiaus, P.Čaikovskio, R.Strausso, R.Wagnerio, L.Janačeko, K.Pendereckio, kitų kompozitorių muzika.

Mūsų festivalio programa yra pelniusi apdovanojimų ne tik Lenkijoje, bet ir užsienyje. Sėkmės paslaptis – sunkus darbas ir kompetencija.

- Reikia fantazuoti, nebijoti įgyvendinti savo svajonių. Tokiais tarptautiniais projektais, kaip, tarkime, šiemet pirmą kartą Lenkijoje nuskambėjusi C.Debussy misterija „Šv.Sebastijono kančios“, mes populiariname ir savo kultūrą, Varšuvą, savus artistus.

Aš labai didžiuojuosi, kai svarbiuose projektuose dalyvauja lenkų atlikėjai. Tokios, kaip minėta, programos yra ypač patrauklios tarptautinei auditorijai. Todėl ne tik Zalcburgo ar Liucernos muzikos festivaliai traukia turistus, bet ir Varšuvos. Džiaugiuosi, kad festivalio repertuare turime jau penkias retas operas: L.Cherubini, L.Spohro, C.M.von Weberio „Euryanthe“, G.Donizetti „Maria Padilla“, I. Montemezzi „L‘amore dei tre re“. Visas jas įrašėme.

Norime, kad publika ne tik klausytųsi, bet ir suprastų, kas atliekama. Todėl daug dėmesio skiriame leidiniams, kūrinių libretams. Pavyzdžiui, L.van Beethoveno „Egmontą“ šiemet publika galėjo sekti ir lenkiškai, ir angliškai, ir vokiškai.

L.van Beethoveno Velykų festivalis jau devintą kartą vyko Varšuvoje. Taigi žmonės žino, ko galima iš jo tikėtis ir laukia netradicinių programų.

- Krokuva – mano gimtasis miestas, ten gimiau, studijavau ir iki šiol gyvenu. Tačiau mano darbas Krokuvoje nebuvo pakankamai vertinamas, o Varšuva festivalio tikrai norėjo. Varšuvos merė tapo tikra festivalio patriote – mes puikiai suprantame viena kitą.

Aišku, migruoti tarp Krokuvos ir Varšuvos nėra lengva. Kiekvieną savaitę turiu praleisti Varšuvoje po kelias dienas. Reikia nuolat dirbti, kad išlaikytume čia biurą. Be festivalio, užsiimame vadyba, organizuojame kitus koncertus.

Būtent mano vadovaujamos L.van Beethoveno asociacijos biuras, kuris rengia ir L.van Beethoveno festivalį, atvežė į Varšuvą Londono simfoninį ir Niujorko filharmonijos simfoninį orkestrus. O šiemet rengsime Lenkų kultūros savaitę Kinijoje, koncertus Londono olimpinėms žaidynėms.

***

15-koje L.van Beethoveno Velykų festivalio koncertų Varšuvoje apsilankė apie 20 tūkst. klausytojų, pasirodė apie 2000 menininkų iš viso pasaulio.

Lenkijoje seniai nėra buvę tiek iškilių dirigentų. P. Järvi koncertavo su „Deutsche Kammerphilharmonie Bremen“, V. Gergijevas dirigavo Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestrui, A. Boreyko – „Düsseldorfer Symphoniker“, I.Metzmacheris – Gustavo Mahlerio jaunimo orkestrui.

Originalių festivalio afišų galeriją papildė jaunosios kartos lenkų menininko H.Zamojskio kūrinys. Afišą šiam festivaliui yra sukūręs ir S. Eidrigevičius.

Festivalio renginiai įvyko dar 11 Lenkijos miestų. Varšuvos programą papildė tarptautinis muzikologų simpoziumas ir jaunųjų atlikėjų meistriškumo kursai.

Kitas L. van Beethoveno Velykų festivalis Varšuvoje vyks 2013 metų kovo 17-30 d. Jo moto bus „Beethovenas – entuziastingas ir didis“.