Sostinėje sekmadienį pasibaigęs 20-asis festivalis „Jauna muzika” sulaužė ilgametę tradiciją žvelgti į ateitį. Jo koncertuose atgijo sovietmečiu Vilniuje gamintų elektrinių vargonų ir sintezatorių tembrai, skambėjo prieš kelis dešimtmečius sukurti lietuvių klasikų kūriniai instrumentininkams ir magnetofono juostai.
„Sukakties proga norėjosi patyrinėti praeities technologijas ir kūrybą.
Ar jos atlaikė laiko išbandymą?” – aiškino vienas rengėjų kompozitorius Antanas Jasenka.
Atgaivino senus instrumentus
Dar anksčiau senųjų instrumentų atgaivinimo idėja parūpo per Europą keliaujančio projekto „Sound Exchange” rengėjams vokiečiams. Šis projektas apima aštuonias šalis ir įsilieja į kiekvienos jų festivalį.
Aplankęs Krokuvą ir Bratislavą, „Sound Exchange” praėjusią savaitę viešėjo Vilniuje, „Jaunoje muzikoje”.
Šeštadienį čia pristatyta „Sound Exchange” programa tapo festivalio kulminacija.
Ar gali neintriguoti žinomų kompozitorių pasaulinės premjeros, skirtos atlikti prieštvaniniais instrumentais!
Būtent tokius kūrinius Goethe’s institutas ir organizacija „DOCK” užsakė Antanui Kučinskui, Zitai Bružaitei, Ryčiui Mažuliui, Linui Paulauskiui ir kompozitorių ansambliui „DIISC Orchestra”, o šie visomis vaizduotės ir net fizinėmis išgalėmis bandė išspausti iš nepaslankių instrumentų viską, kas įmanoma.
Deja, sunku nepritarti A.Jasenkai, kad „Ventos” sintezatorių garsas – siaubingas ir nelengvai susiejamas su šiuolaikišku mąstymu.
Reanimuoti šiuos dinozaurus buvo nepaprasta užduotis.
Kompozitorių pastangos nestokojo ironiško atspalvio.
Elektronikos pradininko Giedriaus Kuprevičiaus praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio kūrybos miksas skambėjo visai maloniai ausiai, o prikelta Osvaldo Balakausko 1984 metų „Auletika – 3” dvelkė naftalinu.
Internete kaupia antologiją
Minėtas premjeras sumanę „Sound Exchange” kūrėjai nusprendė patyrinėti į užmarštį grimztančius Rytų ir Vidurio Europos eksperimentinės muzikos klodus.
„Netradicinį meną sovietmečiu kūrę muzikai po 1989-ųjų tiktai trumpam iškilo, buvo pripažinti ir vėl pradingo iš akiračio, nes visų dėmesį patraukė Vakarų scena, – svarstė „Sound Exchange” kuratorius Carstenas Seiffarthas. – Mes Rytų ir Vidurio Europoje prarandame ryšį su savo muzikos istorija ir kultūra. Dėl to ir sumanėme priminti ją garso projektų mainais, skleisdami informaciją apie eksperimentinės muzikos pradininkus ir procesus šiame regione.”
Šeštadienį Vilniuje greta lietuvių muzikų retro projektus „Jaunoje muzikoje” pristatė estų ir vokiečių menininkai. „Sound Exchange” sukurta lietuviška programa rudenį keliaus į Taliną, o „DIISC Orchestra” – ir į Chemnicą Vokietijoje, kur vyks baigiamieji projekto renginiai.
Be to, interneto puslapyje soundexchange.eu jau kaupiama Rytų ir Vidurio Europos eksperimentinės muzikos antologija – čia galima paskaityti ir apie lietuvių kūrybinius bandymus.
Prisiminė aukso fondą
„Jauna muzika” ir kituose renginiuose priminė mūsų klasikų elektronikos aukso fondą ir senąsias technologijas.
Tačiau turbūt efektingiausia Kompozitorių sąjungos festivalyje buvo Šarūno Nako „Ziqquratu” nauja versija multimedijos kvintetui.
Kūrinio epizodas su nuogo performerio Beno Šarkos sukiniais ant užšalusio ežero ekrane (vaizdo autorė Aurelija Maknytė) pagal Arkadijaus Gotesmano mušamųjų improvizacijas tapo viena įspūdingiausių festivalio akimirkų.
Š.Nakui ypatingą dėmesį skyrė ir keliaujanti „Sound Exchange” paroda apie Rytų ir Vidurio Europos eksperimentinės muzikos sceną, festivalio dienomis kvietusi lankytojus į Šiuolaikinio meno centrą.
„Smagu peržengti koncertų salės ribas, kurti atviras erdves, kuriose vyksta idėjų apykaita, menininkai parodo netikėtų dalykų”, – dalijosi viešnagės įspūdžiais C.Seiffarthas.
Jis su kolegomis pasiūlė lietuvių jaunimui ir neįprastas kūrybines dirbtuves „Vilniaus garso vietos”. Jų dalyviai – Vilniaus dailės akademijos studentai ir būsimieji kompozitoriai – keliavo per apleistus ir veikiančius sostinės fabrikus, sandėlius, kultūrines erdves bandydami išgauti garsus jose rastais objektais.