Gegužės 18-20 dienomis Vilniaus publika pamatys jau 8-ąjį šios operos pastatymą nacionalinėje scenoje, pradedant 1923 metais, kai spektaklį režisavo pats Kipras Petrauskas.
Šiuolaikinėje scenoje „Eugenijų Oneginą“ stato jaunas, bet jau patyręs rusų režisierius Vasilijus Barchatovas (g. 1983) kartu su maskviečių kūrybine grupe. Diplomuotas muzikinių spektaklių režisierius jau yra sukūręs 15 pastatymų (be kitų teatrų - Peterburgo Marijos ir Maskvos didžiajame), o minčių naujajam pastatymui semiasi taktas po takto studijuodamas P. Čaikovskio partitūrą.
Pirmą kartą „Eugenijų Oneginą“ statantis V. Barchatovas sako, kad ši pasaulio scenose populiari opera apaugusi ypač storu sluoksniu režisūrinių štampų, netgi klaidų, kurios tam tikru momentu pradėtos laikyti spektaklio tradicija. Nors būta jautrių pastatymų, vis dar mėgstama tapatinti Aleksandro Puškino eiliuotą romaną ir pagal jo siužetą sukurtą Piotro Čaikovskio operą, nors tai jau yra kitas kūrinys. Operos personažai turi savitą veiksmų logiką ir motyvaciją, kuri nebūtinai sutampa su A. Puškino personažais.
„Šioje operoje istorinis veiksmo laikas, kostiumais nurodoma konkreti epocha yra antraeiliai dalykai. Svarbiausi yra žmogiški jausmai, dramaturgijos konfliktas, psichologija. Viskas priklauso nuo tikslaus aktorinio ir muzikinio spektaklio atlikimo - tuomet ne tiek ir svarbu, ar Oneginas su Tatjana vilkėtų džinsais, gyventų tarybiniame komunaliniame bute ar būtų pirmieji kosmonautai Marse... Vienintelis konkretus dalykas, kurio būtina laikytis, yra aplinkybė, kad pirmieji du veiksmai vyksta tamsiame užkampyje, kur gyvena atstumiantys, negražūs, buki žmonės (...) ir iš kur norisi nesigręžiojant bėgti. O trečiasis veiksmas - tai sostinė, gražus gyvenimas, aukštuomenė, „glamūras“. (...) Čaikovskis labai kruopščiai išrašė muzikoje visus šiuos psichologinius niuansus, todėl norisi nepaisant riboto pastatymui skirto laiko visa tai įgyvendinti“, - teigia režisierius.
LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas sako nesąs nusistatęs, kad rusų muziką būtinai turi statyti režisierius iš Rusijos ar prancūzų - iš Prancūzijos. „Tačiau šį kartą, kitaip nei „Boriso Godunovo“ (spektaklį Vilniuje režisavo lenkas Mariušas Trelinskis (Mariusz Trelinski - ELTA) atveju, norėjosi, kad Čaikovskio operą pagal klasikinį Puškino siužetą statytų autorių tėvynainis“, - sako teatro vadovas.
Eugenijaus Onegino partiją rengia Vytautas Juozapaitis, Lenskį dainuos Merūnas Vitulskis ir Edmundas Seilius, Tatjaną - Sandra Janušaitė. Spektaklį diriguos Robertas Šervenikas.
Iki šiol Kauno ir Vilniaus publika nacionalinėje scenoje yra mačiusi Kipro Petrausko (1923), Teofano Pavlovskio (1929), Boriso Dauguviečio (1936), Juozo Gustaičio (1954), Henriko Vancevičiaus (1972), Eligijaus Domarko (1981) ir Valiaus Staknio (2006, Operos studijos spektaklis) „Eugenijaus Onegino“ pastatymus. Šią operą yra statę ir kiti Lietuvos muzikiniai teatrai.