Pasak rengėjų, dėl objektyvių aplinkybių šįmet sumažėjo festivalio renginių skaičius ir festivalio programa susitraukė į vieną, bet intensyvią savaitę, tačiau koncertų kokybės kartelės neketinama nuleisti.
Pasak Vilniaus festivalio meno vadovo Gintauto Kėvišo, šešiolika metų gyvuojantis Vilniaus festivalis šįmet gaus trečdaliu didesnį finansavimą iš sostinės savivaldybės (apie 80 tūkst. Lt), tačiau valstybinis finansavimas siekia vos penktadalį 1997 metais buvusio biudžeto.
„Šįmet festivalis remiasi rėmėjais ir savo pajamomis, nes valstybinio finansavimo, galima sakyti, neliko. Vis dėlto džiaugiamės kiekvienu, net ir nedideliu, biudžeto padidėjimu. Be to, pastebime didesnį rėmėjų, tarp kurių šįmet esama ir naujų, aktyvumą, tačiau didesnių apibendrinimų dar negalime daryti“, - spaudos konferencijoje kalbėjo G. Kėvišas.
Po ilgokos pertraukos Vilniaus festivalyje viešės JAV menininkai - tai žymiausios afroamerikiečių modernaus šokio trupės „Alvin Ailey Dance Company“ jaunoji karta, pasivadinusi „Ailey II“ vardu. Šiuo metu tai viena populiariausių JAV šokio trupių, jungianti geriausių jaunųjų šalies šokėjų entuziazmą ir talentingų choreografų kūrybines vizijas. Birželio 1 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre amerikiečių trupė pristatys JAV choreografų šokio pastatymus.
Šįmet pirmąkart festivalyje koncertuos Maskvos P. Čaikovskio simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Vladimiro Fedosejevo. Birželio 2 d. Filharmonijoje svečiai su pianiste Mūza Rubackyte ketina atlikti programą, kviesiančią pasižvalgyti po rusų kompozitoriaus P. Čaikovskio muzikos lobyną. Pirmoje koncerto dalyje skambės koncertas fortepijonui, antroje dalyje - monumentali P. Čaikovskio simfonija „Manfredas“, atspindinti paties kompozitoriaus komplikuotą asmeninį gyvenimą.
Į Vilnių grįžta publikos pamėgtas norvegų džiazo ansamblis „Brazz Brothers“. Birželio 3 d. koncerte Filharmonijoje penkių džiazmenų scenos partneriais bus Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro muzikantai ir dirigentas Martynas Staškus.
Šių metų festivalio centre bus pasaulinė premjera - tai kultinio italų kompozitoriaus E. Morikonės „Noktiurnas pasakalija“. Ją birželio 4 d. Filharmonijoje atliks smuikininko Sergejaus Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras ir italų fleitistas Massimo Mercelli. Virtuozų rengiamoje programoje taip pat numatyti baroko genijų koncertai bei Giedriaus Kuprevičiaus žvilgsnis į Niccolo Paganini kaprisus.
Senajai muzikai skirtą nišą festivalyje užpildys grigališkojo choralo ansamblis iš Prancūzijos „Venance Fortunat“, vienas pirmųjų XX a. atgaivinęs viduramžių mistika dvelkiančios muzikos kūrinius. Birželio 5 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje skambėsiančioje programoje „Dainuojanti viduramžių Europa“ pateikiama senuose Prancūzijos, Šveicarijos, Italijos, Ispanijos rankraščiuose išlikusių XII-XVI a. giesmių retrospektyva.
Festivalio rečitaliui šiemet pakviestas Vokietijoje gyvenantis lietuvių solistas Almas Švilpa, kurio talentas Vokietijos scenose skleidžiasi Richardo Wagnerio operų spektakliuose ir kuris neseniai Vilniuje dainavo „Valkirijos“ spektaklyje. Birželio 7 d. koncerte Filharmonijoje A. Švilpa atliks septynių kompozitorių kūrinius, tarp jų - ir Dmitrijaus Šostakovičiaus siuitą „Mikelandželo Buonaročio sonetai“ (1974).
Festivalio pabaigai Filharmonijoje numatytas įspūdingas violončelininko Mischa Maisky koncertas. Lietuvoje maestro pastarąjį kartą viešėjo prieš septynerius metus Vilniaus festivalyje. Šį kartą su maestro Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasaulinio garso violončelininkas grieš itin komplikuotą D. Šostakovičiaus Pirmąjį koncertą violončelei. Taip pat programoje skambės Johanneso Brahmso Trečioji simfonija bei Juozo Pakalnio „Romantiškoji uvertiūra“, skiriama lietuvių kompozitoriaus gimimo 100-mečiui.
Pasak G. Kėvišo, šįmet festivalis laikėsi tradicijos užsakyti vieną lietuvišką kūrinį - kompozitoriui Tomui Kutavičiui užsakytas fortepijoninis koncertas, tačiau dėl nuo festivalio rengėjų nepriklausančių priežasčių jis skambės ne festivalio programoje, bet kada nors vėliau.
Vilniaus festivalis šiemet skiriamas Europos festivalių asociacijos (EFA) 60-mečiui. Per 100 festivalių visoje Europoje ir Artimuosiuose bei Tolimuosiuose Rytuose vienijančios Europos festivalių asociacijos pilnateisiu nariu Vilniaus festivalis tapo 1999 metais. 2009 m. Vilniaus festivalio metu surengta EFA generalinė asamblėja, šįmet vyksianti Bergene (Norvegija).