Tačiau menininkai negaili ir priekaištų – kai kur atnaujinant pastatus pakenkta akustikai. O kituose kultūros centruose vis dar galima rengti ekskursijas į sovietmetį, jų patalpos geriausiu atveju gali konkuruoti tik su senais nusususiais bendrabučiais.
Kelmėje žiemą išjungė šildymą
Po Lietuvos kultūros centrus šiuo metu keliaujantis aktorius V. Šapranauskas pastebėjo, kad nemažai kultūros centrų jau yra atnaujinti. Aktoriui gerą įspūdį paliko Tauragės, Alytaus kultūros centrai, taip pat Šiaulių „Saulės“ koncertinė salė.
„Lietuvos kultūros centruose man tenka viešėti ne tik pristatant humoro programą, tačiau ir su „Domino“ teatru. Situacija keičiasi, ir į gerąją pusę. Žinoma, yra tokių grimo kambarių, kur nesuprasi, nei kas, nei kam. Jos senos.
Bet malonu, kad daug kur žmonėms jau nereikia sėdėti su paltais. Tiesa, man pačiam geriau, kai salėje šalta. Kai dirbi scenoje, šalčio nejauti, o kam būtų malonu žiūrėti į suprakaitavusį artistą?“ - juokavo V. Šapranauskas.
Tačiau šaltis patinka turbūt tik jam. 2012 metai greičiausiai jau paskutiniai, kai Kelmės kultūros centro darbuotojams svečius tenka priimti nuleistomis akimis. Mat čia jau taip pat pakvipo renovacija. Jos Kelmėje verkiant reikia - persirengimo kambariuose nuo lubų varva, didelės ir šaltos patalpos nėra patrauklios ir lankytojams. Negana to, šiemet gilią žiemą čia nutarta visai išjungti šildymą.
„Dėl to, kad Kelmėje buvo visai nešildoma salė, mes ten, deja, turėjome atšaukti koncertą“, - lrytas.lt sakė šiuo metu intensyviai po Lietuvos koncertų sales važinėjantis dainininkas Paulius Stalionis.
Anot atlikėjo, netvarkingų kultūros centrų šalyje yra ir daugiau. Tačiau, P. Stalionio nuomone, ne visur reikia ir milijonus kainuojančios renovacijos: „Būna, atvažiuoji į kokio nors rajono kultūros namus, ir girdi, kad čia nemaži pinigai išleisti renovacijai. Tačiau ne visur tokių didžiulių investicijų reikia. Kartais, manau, užtektų tik kosmetiškai sutvarkyti patalpas, mat tame kaime gyvena, sakykim, 500 žmonių, o į renginius ateina vos 50-60.“
Kai kur persirengimo kambariuose trūksta elementarių veidrodžių. Ne visur net ir naujuose kultūros centruose iki galo sutvarkyta elektros instaliacija.
Tamsu, klaidu, šalta
Kartais po koncertų bendraudami su atlikėju žiūrovai skundžiasi per koncertą sušalę, mat didžiuliai kultūros centrai taupumo sumetimais šildomi tik simboliškai.
„Jei pats būčiau žiūrovas, žinoma, man būtų svarbu, kad atėjęs į renginį jausčiausi jaukiai ir patogiai, kad netektų kalenti dantimis“, - sakė P. Stalionis.
Antra vertus, šildymui pasiekus kosmines aukštumas, kultūros centrų administracijai už pastatų šildymą tenka mokėti įspūdingas sumas – vidutinio kultūros centro šildymas žiemą atsieina 10-15 tūkst. litų. Tokių didžiulių patalpų šalies kultūros centrams nė nereiktų, tačiau didžiulės erdvės, kabinetai ir koridorių labirintai, kuriuose kartais galima pasiklysti, yra sovietmečio palikimas.
Skamba kaip sporto salėje
P. Stalionui gerą įspūdį paliko Simno (Alytaus r.) kultūros centras, taip pat Plungė.
Tačiau atlikėjas pastebėjo, kad tviskančiuose ir atnaujintuose kultūros namuose ne visur išspręsti akustikos reikalai: „Viskas nauja, gražu, o garsas skamba kaip sporto salėje.“
Kolegai antrino ir atlikėjas Romas Dambrauskas: „Nepamenu, kokiame mieste, tačiau net per koncertą žmonėms sakiau – neleiskite remontuojant patalpas „sunaikinti“ akustikos. Toje salėje skambesys puikus, o po renovacijos jo kartais nebelieka.“
Tačiau renovacija turi daugiau pliusų, nei minusų – sukuriama maloni aplinka, žmonės, atėję pasiklausyti koncerto, gali nusiimti kepures ir paltus.
„Daug gerų žodžių galiu pasakyti Radviliškio kultūros centrui – puikiai atnaujintas, žmonėms įrengtos patogios kėdės. Ten – labai jauku, viskas padaryta idealiai“, - kalbėjo R. Dambrauskas.
Atlikėjo nuomone, jaukūs ir malonūs kultūros centrai tampa didesniu traukos centru, ir žmonės mieliau ateina į renginius. Tačiau ne viskas priklauso tik nuo tviskančios išorės.
„Ar žmonės lankosi renginiuose, priklauso ir nuo kultūros darbuotojų požiūrio į savo darbą. Kartais būna - atvažiuoji ir randi tuštutėlį centrą, tik po sceną išgėręs darbininkas vaikštinėja. Tik ir saugokis, kad ant galvos kokio strypo nenumestų. Apmaudu, bet taip yra“, - pasakojo R. Dambrauskas.
Renovuojant kultūros centrus, anot muzikantų, reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kokią garso ir apšvietimo įrangą pirkti, o tam reikia vietos apšvietėjų ir garsintojų profesionalumo.
Sistemos – per modernios?
Naujais kultūros centrais šiemet džiaugiasi Pagėgių ir Dusetų (Zarasų r.) žmonės. Padedant ES fondams, šiuose mažuose miesteliuose iškilo modernūs ir šiuolaikiški kultūros centrai - tokių pavydėti galėtų net didieji šalies miestai.
Tačiau muzikantai juokauja, kad kai kurie jų yra net per modernūs. Laikantis saugumo, įrengtos priešgaisrinės sistemos, o tai reiškia, kad muzikantai iš esmės nebegali scenoje naudoti dūmų ar miglos efektų.
Senuose kultūros centruose dūmų detektorius per koncertus galima išjungti, o naujuose pastatuose tą padaryti galima ne visur.
Tarkim, jei priešgaisrinė signalizacija įsijungtų Pagėgių kultūros centre, čia ne tik suskubtų gaisrininkų pajėgos, tačiau moderni sistema akimirksniu užblokuotų visą elektros įrangą, ir renginys nutrūktų. Negana to, gaisro atveju arba tik įsijungus signalizacijai iš palubės gali pasipilti vanduo. Sušlaptų ne tik muzikantai, tačiau būtų sugadinta ir jų aparatūra.
Kultūros centrų atnaujinimo sumos – nemenkos. Antai Dusetose įrengti naują kultūros centrą kainavo 850 tūkst. litų, Pagėgiuose – beveik vieną milijoną.
Už šias lėšas sutvarkomas ne tik pastato vidus bei išorė, tačiau ir perkama garso, apšvietimo aparatūra. Be to, tinkamai apšiltinus pastatą bus sutaupyta nemažai už pastatų šildymą išleidžiamų pinigų.
Moderniais, jaukiais ir patraukliais kultūros centrais gali pasigirti ir Marijampolė – kultūros centras čia vienas geriausių Lietuvoje.
Dauguma šalies kultūros centrų turėtų būti modernizuoti iki 2020 metų.