Vienu režisūrinių efektų „bohemiečių” sezono naujienoje – Giacomo Puccini operoje „Manon Lesko” – tapo pudelių veislės kalytės Ori pasirodymas.
Baltos spalvos šunį į sceną įsiveda juodai vilkinti dama su ne ką mažiau akį traukiančia plunksna skrybėlėje.
„Kai pasirodome, žiūrovai nuščiūva – nežino, ar ploti, ar kitaip reikšti nuostabą”, – patyrimu dalijosi laikina pudelio šeimininke tapusi choro artistė Danguolė Remeikienė.
Pakeitė nuomonę apie pudelius
Vienišą, inteligentišką, konservatyvią bohemiško XX a. pradžios Paryžiaus moterį įkūnijanti D. Remeikienė žaibiškai susidraugavo su scenos porininke – kalyte Ori. Pirmojo jų susitikimo metu choristė tik pasilenkė paklausti, koks kalytės vardas, o ši iškart užšoko jai ant rankų.
„Nežinia, ką jis turi galvoje, tačiau stebiuosi šio šuns intelektu, kantrybe ir lankstumu. Spektaklio metu prisitaikėme viena prie kitos”, – pasakojo D. Remeikienė, labiausiai nerimavusi dėl to, kaip šuo gali sureaguoti, kai ji ims garsiai dainuoti.
Pasirodo, nuogąstavo be reikalo – šuns lojimo žiūrovai neišgirdo, jokių problemų Ori nesukėlė.
O spektaklio užkulisiuose bendrauti mėgstanti pudelių kalytė tapo visų drauge, ją mielai nešiojo „bohemiečių” trupės nariai ir net neprireikė specialaus šuns gabenimo namelio, kuris visą laiką buvo už scenos.
Šios veislės šunų gerbėja iki šiol nebuvusi D. Remeikienė pakeitė nuomonę apie pudelius. Ramaus charakterio Ori choristei pasirodė visiška priešingybe jos auginamam juodos spalvos čihuahua veislės šuniukui.
Šeimininkė jautė šiurpuliukus
„Gaila, kad pudelių veislė jau primiršta, todėl labai malonu, kad šiai operai reikėjo būtent tokio šuns”, – džiaugėsi Ori šeimininkė vilnietė Julija Dijakovskaja, auginanti 5 pudelių kalytes, kurios dažnai dalyvauja šunų parodose.
Kaip tik ankstyvą pavasarį vykusioje tarptautinėje šunų parodoje operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir surado spektakliui ieškomą keturkojį. Priėjusi prie baltų pudelių augintojos J. Dijakovskajos „bohemiečių” vadovė pasiteiravo, ar sutiktų ji trumpam paskolinti vieną jų.
Vaidmenį operoje „Manon Lesko” gavo 8,5 metų kalytė Ori.
„Pati išrinkau ją dėl malonaus charakterio. Ji jau daug keliavusi, daug patyrusi, ypač mėgsta bendrauti. Ji gali kurį laiką pabūti be manęs”, – apie savo augintinę kalbėjo jau du dešimtmečius pudelius laikanti J. Dijakovskaja.
Ori šeimininkė dalyvavo keliose repeticijose ir buvo užkulisiuose per šio mėnesio pradžioje vykusias premjeras.
Vakarais likus 15 minučių iki išvykimo į teatrą kalytė jau nekantriai laukdavo prie durų, o atsidūrusi scenoje elgdavosi nepriekaištingai.
„Aišku, retkarčiais dairydavosi norėdama surasti mane akimis. Jeigu jaučia, kad gali pasitikėti žmonėmis, bendravimas jai nekelia įtampos. Šiurpuliukus kūne tikriausiai labiau jaučiau pati”, – pasakojo Ori šeimininkė.
Supranta iš pusės žodžio
Regis, šuo nei žiūrovų, nei šeimininkės nenuvylė. Tačiau už tai papildomo palepinimo nereikėjo – dar su keturiomis kalytėmis augančiai Ori išskirtinis dėmesys ir pasivaikščiojimai po spektaklių jau savaime yra atlygis.
„Ji supranta mane iš pusės žodžio. Pudelių net mokyti specialiai nereikia, be to, jie nesišeria, nesukelia alergijos ir yra be galo gražūs”, – negailėjo gerų žodžių savo augintinėms J. Dijakovskaja, kuri pudelius pati ir kerpa, ir šukuoja.
Šiais metais kalytė Ori ne tik debiutavo spektaklyje, bet ir po pertraukos grįžo į parodas. Garbaus amžiaus šuo dalyvauja veteranų klasės konkursuose, jos trofėjų kolekcijoje – Lietuvos, Latvijos ir Estijos čempiono apdovanojimai.
Ori bus galima vėl išvysti operoje „Manon Lesko” gegužės 2 ir 5 dienomis Vilniaus Kongresų rūmuose.