Būta net 11 ambicingų paraiškų, ir nuo pat sezono pradžios
pretendentai galėjo parengti su Kauno simfoniniu orkestru savo
koncertines programas bei jas pristatyti ne tik muzikos gerbėjams,
bet ir konkurso vertintojams: orkestro vadovui, žinomam
fleitininkui Algimantui Treikauskui, orkestro koncertmeisteriui
Dariui Krapikui, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno
vadovui ir vyriausiajam dirigentui Juozui Domarkui, Kauno
valstybinio choro meno vadovui ir vyr. dirigentui prof. Petrui Bingeliui, buvusiam Kauno miesto simfoninio orkestro vyr. dirigentui, dabar - Latvijos nacionalinės operos meno vadovui
Modestui Pitrėnui bei komisijos pirmininkui iš Šveicarijos Kasparui
Zehnderiui.
Po baigiamojo koncerto Kauno valstybinėje filharmonijoje, konkurso komisijos pirmininkas sakė žurnalistams tarp pretendentų matęs bent keletą kol kas reikiamos patirties neturinčių muzikų,
kurie ateityje gali tapti labai puikiais dirigentais.
Charizmatiškais, valingais, gebančiais kalbėti be žodžių, žinoma,
pasižyminčiais muzikiniu profesionalumu. Galimas atvejis, jog kiek
ūgtelėjęs profesine prasme, ir vienas iš tų be laukto rezultato
pasibaigusio konkurso dalyvių bus vertas tapti Kauno simfoninio
orkestro vyriausiuoju dirigentu.
„Turėjome labai daug gastroliuojančių dirigentų: ir visai
jaunų, ir jau turinčių didelį patyrimą, visi jie įdomūs, aukšto
meistriškumo, tačiau orkestrui reikia vyriausiojo dirigento, kuris
nuolat būtų šalia kolektyvo, galėtų ruošti ar repetuoti, kelti
uždavinius ir kolektyvui, ir sau“, - filharmonijoje surengtoje
spaudos konferencijoje sakė Kauno simfoninio orkestro vadovas A.
Treikauskas.
Kitas konkurso komisijos narys - prof. J. Domarkas kalbėjo, jog
skuboti sprendimai šiuo atveju neduotų naudos orkestrui, kur yra
daugiau nei 50 kūrėjų. Geriausia būtų vyriausiuoju dirigentu
kviestis žinomą asmenį, profesionalą, garsų savo kūrybine veikla,
mokantį kurti gerą atmosferą dešimtis žmonių vienijančiame
muzikantų kolektyve.