Parodoje publikuojamos nuotraukos – iš įvairių, per pastaruosius vienuolika metų surengtų, fotosesijų. Tarp jų – fotosesija žurnalui „Stilius“ (2002 m.), fotosesijos parodoms „Niekas nemylėjo manęs“ (1999 m.), „Indėnų vasara“ (2000 m.), „Atodūsiai“ (2005 m.), koncertas Šiauliuose (2001 m.) ir kt.
Kuo tik spėjo nepabūti V. Kernagis – charizmatiškąjį dainininką galima išvysti netikėtuose amplua: tai jis virtęs indėnu, tai kapitonu, tai pasipuošęs angelo sparnais, o kartais – tiesiog dėvi smokingą ar groja gitara.
„Atradau pluoštą užmirštų Vytauto fotografijų. Dalis jų buvo panaudota, tačiau kai kurios taip ir neišvydo dienos šviesos. Artėjant Vytauto gimimo dienai norėjosi jį prisiminti ir tokiu būdu simboliškai pagerbti“, – sakė S. Paukštys.
Fotomenininkas prisiminė V. Kernagio prašymą padaryti nuotrauką, kurią jis galėtų panaudoti nestandartinei vizitinei kortelei, kuri labiau priminė atvirutę. „Atėjęs nusifotografuoti jis paprašė dviejų variantų: vieno rimtesnio, kur jis pozuoja su juodu paltu ir gitara, o kito – žaismingesnio, ten maestro pasipuošęs indėniškomis plunksnomis“, – prisimena parodos autorius ir nusijuokia – draugams jis dalino tas atvirutes, kuriose jis – indėnas, o rimtesnes – oficialesniems kolegoms.
Paklaustas apie tai, kaip sekėsi dirbti su maestro, menininkas užsiminė, kad V. Kernagis visuomet pats žinodavo ko nori, todėl prieš kameras jis jautėsi puikiai. „Vytautas turėjo kelias savo firmines pozas, kurias labai mėgo. O jeigu kokią mintį sugalvodavau aš – jis labai klusniai klausydavo ir stengdavosi ją įgyvendinti. Jokių kaprizų nebūdavo, – šypsosi jis. Pasak S. Paukščio, Vytautas buvo labai šiltas žmogus, todėl pagalvojus apie jį, užplūsta tik geri prisiminimai.
Parodą bus galima apžiūrėti Vilniaus fotografijos galerijoje iki birželio 2 d.