Gegužės 24 d. Kongresų rūmuose G.Rinkevičius pirmą kartą diriguos šį veikalą LVSO 23-ojo sezono pabaigos koncerte.
“Mane seniai traukė ši partitūra, bet tik dabar pasijutau jai subrendęs”, - prisipažino 52 metų muzikas.
- Kodėl sezono uždarymui pasirinkote skausmingą ir liūdną kūrinį? - paklausiau G.Rinkevičiaus.
- Tai genialus kūrinys, savo poveikio jėga prilygstantis Wolfgango Amadeaus Mozarto, Giuseppe’s Verdi Requiem, Johanneso Brahmso “Vokiškajam requiem”.
Kompozitorius “Karo requiem” liturginį tekstą papildė “apkasų poeto” Wilfredo Oweno, kuris žuvo likus tik savaitei iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, eilėmis. Visą karo siaubą patyręs jaunuolis labai paprastai, be dramatiško patoso kalba apie mirtį.
Tai visada veikė ir veiks žmones.
Mane sužavėjo “Karo requiem” filosofinė gelmė, nuoširdumas ir įtaiga. Tiesiog gyvenu šia muzika. Ji kelia šiuolaikiniam žmogui daugybę minčių ir emocijų.
Nors išgyvename ne pačius geriausius Lietuvos kultūrai ir orkestrui laikus, negalime atsisakyti savo senos tradicijos pristatyti sezono pradžios, pabaigos bei orkestro gimtadieniams skirtuose koncertuose ypatingas partitūras. B.Britteno “Karo requiem” – viena jų.
- Kaip jums pavyksta išlaviruoti, rengti tokius monumetalius kūrinius negaunant koncertams lėšų?
- Grojame daug komercinių programų. Kad galėtume realizuoti rimtas kūrybines ambicijas, turime užsidirbti tam lėšų. Tai nėra paprasta ir taip neturėtų būti. Užtat kol kas net ir sunkiausios aplinkybės mūsų neprivertė atsisakyti įdomių darbų.
Tarp tokių projektų šį sezoną buvo Giacomo Puccini operos “Manon Lesko” premjera, operos “Borisas Godunovas” ištraukų programa su garsiu Rusijos bosu Michailu Kazakovu, Edgaro Montvido soliniai koncertai.
Būtent tokie koncertai daro mus matomus ir sutelkia publiką. Klausytojai sunkmečiu orkestrą labai palaikė – jų gretos nė kiek nepraretėjo.
Jei gautume lėšų koncertinei veiklai, neabejoju, kad surengtume kur kas daugiau ir įdomesnių pasirodymų, pasikviestume įvairesnių solistų ir dirigentų.
Deja, kol kas esame maitinami tik gražiais žodžiais.
- Bent gastrolės praskaidrina jūsų liūdnas lietuviškas nuotaikas.
- Šiuo atžvilgiu besibaigiantis sezonas buvo tikrai įdomus.
Prieš gastroles Kinijoje nemažai koncertavau Italijoje. Pasirodžiau Maltoje su Maltos simfoniniu, Italijos sostinėje - su Romos simfoniniu orkestrais. Vienoje mano programų griežė smuikininkas Gidonas Kremeris.
Netrukus diriguosiu Sankt Peterburgo filharmonijos simfoniniam orkestrui Rusijoje, turėsiu kelis koncertus Latvijoje.
Tačiau mintimis aš visada esu Lietuvoje.
Neatsisveikinsime su klausytojais ir po sezono pabaigos koncerto Kongresų rūmuose - iš karto imsimės vasaros koncertų repertuaro.
Šiemet publika Vilniaus paveikslų galerijos kieme išgirs visiškai naujas tris programas. Pirmą kartą į vasaros koncertų ciklą įtraukėme džiazo klasikos vakarą. Galerijos kieme skambės ir Lietuvos estrados šlageriai, negirdėtos operų arijos.
Programa „Gražusis balsas“ keliaus ir į Pažaislio festivalį, kurį pradėsime birželio 3 dieną.
„Karo requiem“ susipina praeitis ir ateitis
B. Britteno (1913-1976) „Karo requiem“ pirmą kartą buvo atliktas 1962 m. Koventri miesto Šv.Mikalojaus katedros atšventinimo iškilmių proga. Ši 500 metų senumo katedra stipriai nukentėjo nuo vokiečių antskrydžių II pasaulinio karo metais. Ją atstatant buvo stengiamasi išsaugoti išlikusias senąsias sienas ir bokštą ir prie jų priderinti modernų architektūrinį statinį.
Praeitis (lotyniškas liturginis tekstas) ir šiuolaikinio žmogaus išgyvenimai (angliškos W. Oweno eilės) susipina ir muzikos kūrinyje.
B. Brittenas savo muzikoje originaliai sulydo praeities epochų ir XX a. stilistinius atradimus, angliškų dainų bei baladžių santūrų emocionalumą ir šnekamosios kalbos tikroviškumą, choralinę rimtį ir teatrališkumą.
„Karo requiem“ autorius dedikavo savo keturių kare žuvusių draugų atminimui. „Kūrinyje apgailestaujama dėl siaubo kupinos praeities, bet būtent todėl šis Requiem yra nukreiptas į ateitį“, - aiškino veikalo potekstę B. Brittenas.
Šis veikalas yra skirtas dideliam atlikėjų būriui. Simfoninis orchestras, mišrus choras ir sopranas solo jame įprasmina dangiškąją, sakralinę sferą, kamerinė orkestro grupė ir solistai tenoras bei baritonas – žemiškąją, karinę, o vaikų choras ir vargonai ataidi tarsi muzika iš anapus.
B. Britteno „Karo requiem“gegužės 24 d. Vilniaus kongresų rūmuose atliks solistai A. Grigorian, A. Janutas, L. Mikalauskas, Kauno valstybinis choras (vadovas P. Bingelis), chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ jaunių choras (vadovė A. Steponavičiūtė-Zupkauskienė) ir LVSO, diriguojami G. Rinkevičiaus.