Poezija greičiausiai liautųsi būti poezija, jeigu jai imtų labiau rūpėti atsakymai nei klausimai.
Todėl turbūt reikia tik džiaugtis, kad ir šiųmetis festivalis pažėrė tik klausimų. Be jokių atsakymų.
Kodėl tiek daug žmonių rašo eilėraščius? Kodėl tiek mažai juos skaito? Kuris eilėraštis yra geras, o kuris – grafomanijos šedevras? Ar poetas kuria eilėraštį, o gal eilėraštis poetą?
Ar poezija gali išgelbėti pasaulį?
Kaip tik pastarasis klausimas šiųmečio festivalio svečią iš Vokietijos Michaelį Augustiną paskatino įsivelti į begalines diskusijas su pora savo draugų.
Jie ginčijosi ilgai. Taip ilgai, kad M. Augustinas, praradęs viltį rasti atsakymą į šį klausimą, sėdo ir parašė eilėraštį, kurį sudaro vien klausimai. Be atsakymų.
Tą eilėraštį M.Augustinas pavadino „Keletas klausimų, susijusių su eilėraščiais”.
Jį gražiai išvertė poetas Antanas A. Jonynas.
Tuos M. Augustino poetinius klausimus, susijusius su eilėraščiais, čia ir pateikiu, žinoma, atsiprašydamas, kad sugrioviau strofų architektūrą.
„Kas yra poezija? Žemynas ar veikiau vandenynas? Daugiau yra parašytų ar neparašytų eilėraščių?
Kiek kainuoja pagaminti eilėraštį? Kuris eilėraštis pasako daugiau apie autorių: jo pirmas ar paskutinis?
Kiek vidutiniškai per mėnesį reikia eilėraščių, kad sėkmingai funkcionuotų keturių asmenų namų ūkis?
Ar eilėraštyje turėtų būti rašoma visa tai, kas yra laikraštyje, ar visa tai, ko laikraštyje nėra? Kokių žodžių dar niekada nėra pasitaikę eilėraštyje?
Jei padėjus eilėraščių tomelį ant svarstyklių jos parodys 300 gramų, ar tai bus popieriaus, ar eilėraščių svoris?
Kas yra priešingybė eilėraščiui? Ar eilėraščiai yra veikiau garsūs, ar veikiau tylūs? Kiek senų eilėraščių telpa į vieną naują? Ir kiek naujų į vieną seną?
Kuo skiriasi eilėraštis su pavadinimu nuo eilėraščio be pavadinimo, neskaitant to, kad vienas turi pavadinimą, o kitas – ne?
Kur nurodyta eilėraščio vartojimo data? Ar yra galimybė pratęsti eilėraščio galiojimo laiką?
Ar gali eilėraščiai atgaivinti mirusius?
Ar eilėraštis turi daugiau, ar mažiau gyvybių negu katė ir kiek gyvybių turi eilėraštis apie kates?
Ar galima pasiskiepyti nuo eilėraščių? Kurgi dar gali nuvesti eilėraštis? Ar įmanoma eilėraštį, kurį teko išmokti atmintinai, visiškai vėl užmiršti?
Kaip eilėraščiai gali apsiginti nuo to, kad nebūtų sukišti į antologijas? Ar eilėraščiai gali daugintis apsidulkinimo būdu, ar tam visada būtini eilėraščiai apie bites?
Ar meilės eilėraštis turi būti geras lovoje? Kokie meilės eilėraščiai yra individualūs ar pritaikomi bet kam?
Kada vėliausiai turėtų baigtis trumpas eilėraštis, kad nekiltų pavojus, jog jis bus palaikytas ilgu eilėraščiu? Ar galima eilėraštį sukurti dirbtinai?
Kiek daugiausia eilėraščių galima perskaityti prieš sėdant vairuoti automobilį? Kaip galima užkirsti kelią eilėraščiui?
Ar eilėraštis jaus, jei jį nubrauksim nuo literatūros istorijos apsiausto skverno?
Ar turėtų eilėraščiuose būti pridėta nuoroda „Nereikalinga išbraukti”? Ar eilėraščiai turi atsisakyti parodymų?
Ar galima skęstančiam mesti eilėraštį?
Apie ką prisimena neužmirštami eilėraščiai? Ar politiniai eilėraščiai atstovauja nepolitinių eilėraščių interesams? Kokio gerumo turi būti eilėraštis, kad būtų uždraustas?
Ar eilėraščiai išgaruoja, jeigu knygą per ilgai paliekame atverstą? Ar Žemė – vienintelė planeta, kurioje egzistuoja eilėraščiai? Ar reikėtų krizių situacijomis naudoti eilėraščius?
Ar yra užtikrinamas gyventojų aprūpinimas eilėraščiais? Ar paruoštas eilėraščių rezervas nelaimės atvejui ir kiek laiko jo užtektų? Kiek laiko žmogus gali išgyventi be eilėraščių?”
„Poezijos pavasario” laureatai
* „Poezijos pavasario” laurus pelnė E.Ališanka už eilėraščių knygą „Jeigu”.
* „Lietuvos ryto” premija už eseistiką teko K.Plateliui, išleidusiam esė „Ir mes praeiname”.
* D.Poškos premijos laureatas – V.Kukulas (po mirties) už poezijos knygas „Saulėlydis mano giesmė” ir „Antausis sienai”.
* Vilniaus miesto savivaldybės skiriamos L.Noreikos premijos prizininkas – aktorius A.Kėleris.
* Vilniaus miesto savivaldybės mero premijos laureatas – A.Šimkus, išleidęs eilėraščių knygą „Sezonas baigtas”.
* S.Nėries premiją pelnė G.Dabrišius už eilėraščių knygą „Joju vienas”.
* Z.Gaidamavičiaus-Gėlės premijos laureatė – I.Butkutė už eilėraščių knygą „Karavanų lopšinės”.
* Vaikų poezijos laureatas – V.Braziūnas už eilėraščių knygą vaikams „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai”.
* Už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą apdovanotas G.Patackas. Jam atiteko ir Kauno televizijos prizas.
* Už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas pagerbtas G.Jefremovas.
* Už profesionalumą palydint poezijos knygas skaitytojams apdovanota literatūrologė D.Mitaitė.
* Už debiutą „Poezijos pavasario” almanache prizą pelnė D.Paulauskas.
* Poezijos ir dainuojamosios poezijos vakaro „Sueiliuotas pavasaris” prizininkas – T.Norkaitis.
* Moksleivių poezijos skaitymų „Augame kartu su eilėraščiu” prizininkai – I.Sanakojevaitė ir S.Bernotas.
* Laisvųjų skaitymų sostinės „Bix” kavinėje prizininkas – M.Balakauskas.
* Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos prizą pelnė poetas A.Baltakis. Jam atiteko ir Alytaus rajono Daugų festivalio „Laukinės vaivorykštės” pirmasis prizas.
* Dienraščio „Kauno diena” prizininkas – D.Kajokas už kūrybingiausią knygą „Kurčiam asiliukui”.
* Savaitraščio „Šeimininkė” prizininkė – T.Marcinkevičiūtė už W.Shakespeare’o kūrinių vertimą.
* UAB „Kauno vandenys” poezijos kritikos premijos laureatas – L.Gudaitis už knygą „Noriu klysti”.
* „Kauno spaudos” prizininkė – D.Zelčiūtė už eilėraščių knygą „Paleisk mano ranką”.
* Festivalio rengėjų prizininkas – R.Stankevičius už publikacijas apie „Poezijos pavasarį”.