Kaune stiprėja nauja tradicija. Nuo šiol kiekvieną sekmadienį, 13 valandą, Kauno pilies sienas drebins galingi patrankų šūviai.
Taip bus garsinamas po trijų savaičių vyksiantis tarptautinis gyvosios istorijos festivalis „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812”, kuris primins ne tik Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną operaciją, bet ir įvykius, žyminčius Lietuvos valstybės istorinę kryžkelę.
Šūvių suintriguotų miestelėnų lauks Kauno turizmo informacijos centro gidai, kurie kvies nemokamai susipažinti su 200 metų senumo istoriniais įvykiais.
Kauno turizmo informacijos centro vadovo Sigito Sidaravičiaus teigimu, Napoleono atėjimas istorikų siejamas su Lietuvos valstybingumu, atgimstančia nepriklausomos valstybės viltimi.
Popietę Kauno pilies kiemelyje leisiantys miestiečiai turės galimybę sužinoti ir daugiau įdomių faktų, pasimatuoti LDK kariuomenės uniformas, pabendrauti su Kauno pavieto Laisvaisiais šauliais, sužinoti apie jų klubo veiklą.
Kauno pavieto Laisvųjų šaulių klubo vado Vaidoto Valavičiaus teigimu, Napoleoną galima pavadinti pirmuoju Europos Sąjungos idėjos pranašu. Į to meto istoriją besigilinantis karybos paveldo klubo vadovas, turintis LDK artilerijos oberbombardieriaus laipsnį, įsitikinęs, jog turėtume didžiuotis šiuo laikotarpiu, savo bajorais, karvedžiais, šviesuomene, kuri siekė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Karo istorijos muziejuje Kaune išsaugotas stalas, ant kurio Napoleonas pasirašė Lietuvos laikinosios vyriausybės sudarymo įsaką.
Sekmadieniniai istoriniai renginiai Kauno pilies kiemelyje tęsis iki pat birželio 22 dienos, kai prasidės festivalio „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812” renginiai. Nemuno saloje vyks istorinio įvykio inscenizacija, armijų paradai, Santakoje įsikurs kareiviškos stovyklos, griaudės pabūklai.
Į istorinę šventę laukiama atvykstant iki 1 tūkst. karo istorijos rekonstruktorių ir 30-50 kavaleristų iš Prancūzijos, Rusijos, Anglijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Tris dienas vyksiančios šventės metu iš 30-ties artilerijos patrankų bus iššaudyta apie 200 kilogramų juodojo parako.
Kodėl istorinių įvykių, garsių mūšių inscenizacijos pastaraisiais metais tokios populiarios visoje Europoje? Kas skatina XXI amžiaus žmogų atsigręžti į kelių šimtmečių senumo istoriją, siūdintis senovines uniformas, mokytis senovės karybos meno ir atkartoti praeities įvykius?
Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas įsitikinęs, jog daugelį žmonių paskatina ne tik pagarba istorijai, bet ir žmogiškas noras įsijausti į anų laikų žmonių mąstyseną, pasijusti jų „kailyje“.
„Yra daug istorinių filmų, spektaklių, tačiau juose neįmanoma įsijausti, pabūti anų epochų žmonių kailyje. Karo istorijos rekonstruktoriai – tai žmonės, kurie šiam pomėgiui atiduoda visą savo laisvalaikį.
Jie kruopščiai studijuoja tą laikotarpį, išmano jo specifiką.Yra netgi kategorija žmonių, kurie prisiima konkrečių anų laikų luomų atstovų „vaidmenį“ ir visuose renginiuose jį įkūnija. Tarkime, išsistudijuoja kokio napoleonmečio Žako gyvenimą ir visos inscenizacijos metu stengiasi elgtis ne tik pagal tos epochos, bet ir pagal savo „vaidmens“ diktuojamą logiką.
Beje, uniformos tokiems renginiams siuvamos ne teatro scenai. Jos tikros, išbandytos „karo“ lauke, sningant ir lyjant. Žmonės ne tik jas dėvi, bet ir išmoksta valdyti to meto ginklus – šautuvus, arbaletus, kardus, mokosi jodinėti. Mundurą dėvėti irgi ne taip jau paprasta. Apvilksi nė karto nedėvėjusiam pėstininko uniformą – arba uždus, arba iš neišmanymo apsiaus kavaleristo batus ir po keleto valandų nepastovės ant kojų“, - pasakojo istorikas.
Tokių renginių nauda žiūrovams – didžiulė: žmonės gali gyvai pamatyti, kaip senovėje būdavo elgiamasi su ginklais - užtaisomi ginklai ir pabūklai, parengiami žirgai.