„Du mažakalbiai bandys susikalbėti“, - prieš žengdamas į sceną juokavo G. Grajauskas, kuriam duetas su P. Vyšniausku – ne naujiena. Savo kūrybą pritariant P. Vyšniausko saksofonui poetas prieš kelerius metus yra skaitęs ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje.
Nors matosi retai, tačiau bendrą kalbą rasti menininkams nesunku. Juos į krūvą suvedė pagarba ir nuoširdus žavėjimasis vienas kito talentu.
„Tai yra mano vienas didžiausių gyvenimo autoritetų ir vienas geriausių džiazo muzikantų. Yra daugybė techniškų, novatoriškų atlikėjų, o Petras, kitaip nepasakysi – jis tiesiog groja gyvenimą. Kažkada jis yra pasakęs, kad mano eilėraščiai jam - tai skambantys vaizdai. Aš sakau, kad tai, ką jis groja – eilėraščiai be žodžių. Manau, jog patys geriausi eilėraščiai ir turėtų būti be žodžių“, - kalbėjo G. Grajauskas.
Abu sieja ir bendra biografijos detalė – nors ir ne vienu metu, bet abu yra baigę dabartinę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją.
Jiems neprireikė ir repeticijų, į sceną žengė persimetę keliomis frazėmis ir žvilgsniais: „Būsim kartu, klausysim vienas kito, bandysim vienas kitą pagauti, pagauti atmosferą ir žiūrėsim, kas iš to išeis“.
Norintieji pasiklausyti geros muzikos ir poezijos vos tilpo kiemelyje. Publikos neatbaidė ir rudeniškas oras, privertęs sunerimti renginio organizatorius.