Apie liepos 19-21 dienomis Panemunės pilyje rengiamo festivalio ištakas ir idėją, renginius ir pramogas naujienų agentūrai ELTA pasakojo vienas iš šio renginio idėjos autorių, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Lapėnas.
- Kaip kilo šio festivalio idėja? - ELTA paklausė S. Lapėno.
- Idėja kilo prieš dešimtmetį apsilankius Skaudvilėje surengtoje šventėje „Alio, talentai iš provincijos!“ Tuomet tiesiog užsidegėme noru kažką panašaus surengti ir Panemunės pilyje. Norėjosi suteikti žmonėms galimybę išreikšti save, ugdyti kūrybiškumą ir padaryti taip, kad kasdieniame gyvenime būtume ne vartotojai, o kūrybingi piliečiai.
Pirmieji festivaliai buvo netikėti ne tik lankytojams, bet ir mums, organizatoriams. Taip atsitiko, nes pakėlėme kartelę itin aukštai - festivalis tapo baigiamuoju trejus metus iš eilės vykusių Bardų žygių per Lietuvą renginiu. Pasirodė ne tik geriausi šalies bardai, bet ir tapytojai, fotografai, dizaineriai. Manau, kad tada mums pavyko.
- Kodėl festivalis pakrikštytas tokiu vardu - „Pilies aidas“?
- Anuomet daugeliui šis pavadinimas asocijavosi su „Vilniaus aidais“, bet išties taip pavadindami šį festivalį tikėjomės, kad garsas apie jį aidės toli. Aidės ir kasmet grįš suaidėti iš naujo.
- Kuo šis festivalis išsiskiria iš kitų?
- Pirmiausia, tai - ne popso renginys. Bet jis iš kitų išsiskiria dar ir tuo, jog čia auditorija dalyvauja ne tik stebėtojo, bet ir aktyvaus dalyvio teisėmis. Kiekvienas, atvykęs į festivalį, galės prisidėti prie kūrybos proceso.
- Festivalis buvo padaręs dvejų metų pertrauką. Kodėl nuspręsta vėl jį organizuoti?
- Pertrauka festivalį ištiko dėl kelerius metus trukusios Panemunės pilies rekonstrukcijos. Be to, prisidėjo ir ekonomikos sunkmetis - žmonėms vos suduriant galą su galu ne šventės rūpėjo.
Kita vertus, tie dveji metai leido įvertinti tai, kas buvo pradėta ir sukurta - daugelis apsilankiusiųjų festivalyje jo pasigedo. Tad labai džiugu jį atgaivinti, grąžinti į Panemunės pilį, plėtoti ir kurti.
- Kokių atlikėjų galima tikėtis šiais metais?
- Šiais metais išsiplėtė muzikos žanrų ribos - nuo dainuojamosios poezijos iki elektroninės muzikos ir roko. Bus ir pradedančių, ir jau žinomų muzikantų, grupių, tokių kaip „Donatello, „Antis“, „Rasa basa“, „Atika“, „Thundertale“ ir kitų. Taip pat tikimės sulaukti ir Vilniaus dailės akademijos bei jos filialų atstovų.
- Jūs pats, kaip dainuojamosios poezijos atstovas, taip pat dalyvausite?
- Bardų žygiuose grojau ir dainavau, tačiau dabar mano tikslas - leisti tai daryti naujiems atlikėjams. Tikiuosi, kad šalia žinomų vardų bus ir tokių, kurie spinduliuoja kūrybiniais gebėjimais.
- Kas šiame festivalyje bus nauja be muzikos?
- Šiemet kur kas daugiau erdvės bus skirta įvairioms meno rūšims, ypač - vizualiniams menams. Veiks kūrybinės dirbtuvės, kuriose bus galima ne tik pasižiūrėti, kaip kuriamas menas, bet ir dalyvauti kūrybos procese. Pavyzdžiui, gyvos muzikos klasėse bus galima pamėginti muzikuoti ir netgi dalyvauti savo pirmajame koncerte.
- Ką Jums pačiam, buvusiam prie ištakų ir prisidedančiam prie organizacinių darbų šiandien, reiškia festivalis „Pilies aidas“?
- Pasakysiu gal kiek patetiškai, bet man tai - Lietuvos ateities regimybė. Jeigu sugebėsime pažadinti žmonių kūrybiškumą, jie savo kūrybos džiaugsmo patirtį sugebės panaudoti tam, kad kurtų naują Lietuvą. Valstybę, iš kurios niekas nenorės išvažiuoti, bet norės joje gyventi, dirbti, kurti ir džiaugtis rezultatais.