„Sulaukėme iniciatyvos iš japoniškos kultūros puoselėtojų, todėl mieste jau regime dar vieną japonišką sodą”, – sakė savivaldybės Miesto estetikos skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė.
5 hektarų ploto plynas laukas tarp Geležinio Vilko, Linkmenų ir Žalgirio gatvių jau parinktas būsimam japoniškam sodui.
Kol planuojamas milijonus litų vertos japoniškos žaliosios zonos įrengimas, kiti švenčia kad ir mažesnio, bet jau įkurto panašaus sodo atidarymą.
Šiandien Kairėnuose esančiame Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode oficialiai atidaromas devynerius metus kurtas japoniškas sodas.
Šis sodas dešimt kartų mažesnis už savivaldybės planuojamą – jo plotas pusė hektaro, tačiau jame augalų ir akmenų kompozicijos jau suformuotos.
Pradėjo nuo akmenų
Projektas Kairėnuose buvo įgyvendinamas padedant Japonijos ambasadai Lietuvoje.
2003-iaisiais du sodų kūrėjai iš Japonijos – Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, – apsilankę Botanikos sode, parengė ir padovanojo būsimo sodo planą.
Po to čia buvo atgabenta 500 tonų lauko riedulių. Jie buvo sudėlioti formuojant būsimo japoniško sodo struktūrą.
Vėliau VU Botanikos sode buvo įrengtas upelis su kriokliu ir tvenkinys su salele, takai.
Projektuoja japonai
Dar vieną Rytų kultūra dvelkiantį sodą tarp Geležinio Vilko, Linkmenų ir Žalgirio gatvių sostinėje jau projektuoja specialistai iš Japonijos. O iki rudens planuojama turėti galimą japoniško sodo vizualizaciją.
„Preliminariais skaičiavimais, tokiam sodui įrengti reikėtų mažiausiai 10 milijonų litų”, – sakė V. Deveikienė.
Geriausiu atveju realūs japoniško sodo įrengimo darbai sostinėje galėtų prasidėti anksčiausiai po trejų metų.
Japoniškam sodui parinkta vieta miesto planuose visada buvo žymima kaip tuščias plotas, nes ji durpinga, netinkama statyboms, todėl niekada nebuvo vizijos, ką joje galima daryti.
„Svarstėme ir apie Kūdrų parką Užupyje. Tačiau ši vieta Vilniui svarbi istoriškai, todėl disonuotų su japoniška kultūra”, – paaiškino V. Deveikienė.
Sode galima ir medituoti
Japoniškame sode sostinėje ne tik būtų pasodinti tai šaliai būdingi augalai, bet ir per tvenkinį nutiesti tilteliai, sudarytos kompozicijos iš akmenų bei augalų, įrengtos lengvų konstrukcijų pavėsinės, arbatinės, simboliniai įėjimo vartai.
Tokiame sode vilniečiai rastų vietos medituoti, edukaciniams renginiams.
Sporto ar vaikų žaidimų aikštelių čia nebūtų.
Dar vienas japoniškas sodas užims 5 ha plotą
Šalia Neries auga apie 150 sakurų
Japonišką dvasią vilniečiai gali pajausti ne tik Botanikos sode Kairėnuose.
Jie gali mėgautis ir šalia Nacionalinės dailės galerijos pasodintomis japoniškomis vyšniomis sakuromis.
Pirmosios sakuros šalia Neries sostinėje buvo pasodintos 2001-aisiais japonų diplomato Chiune Sugiharos garbei, kai buvo minimos 100-osios jo gimimo metinės.
Ch. Sugihara yra gyvenęs Kaune ir karo metais išgelbėjęs apie 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų.
Apie pusšimtį papildomų iš medelyno Vokietijoje atvežtų sakurų sostinėje pasodinta pernai. Šiuo metu netoli Neries auga apie pusantro šimto japoniškų vyšnių.