Knygos – tarsi kaprizingos damos: joms reikia dėmesio

„Tai vienintelis mano viso gyvenimo turtas, visur keliaujantis kartu su manimi”, – sakė J.Petronis.

Žurnalistas, buvęs ilgametis Ukmergės rajono laikraščio redaktorius atmintinai žino, kur yra kokia knyga, nors lentynose jos yra sustatytos dviem ar net trimis eilėmis.

„Aš nesu bibliografas, tačiau savo bibliotekoje puikiai orientuojuosi, bet jei kas kitas čia įkiša nosį ar juolab ranką, man nepatinka.

Pykstu, kai tenka ieškoti ne vietoje padėtos knygos”, – neslėpė pensininkas.

Didžioji dalis – jo paties įsigytos. Kokia visų jų vertė? Kiek joms pinigų išleista? J.Petronis tik gūžteli pečiais – nežinantis, neskaičiavęs.

„Bet viena giminaitė kartą man pasakė: „Klausyk, Juliau, ar negalėjai naujų baldų nusipirkti, savo buitį normaliai susitvarkyti? Kam tau tiek knygų?”

Į tai senolis atsakė, jog knygos jo gyvenime reiškia viską, kad jos skirtos ne pasirodyti, o pažinti ir skaityti. Dar labiau už jį mėgsta skaityti jo 68 metų žmona Nijolė.

N.Petronienė nepyksta ant sutuoktinio, kad per jo namuose sukauptas knygas labai mažai vietos belikę jos daiktams ir drabužiams.

Paklaustas, kaip tvarko ir prižiūri savo namų biblioteką, J.Petronis plačiai nusišypso: „Dulkių nuo jų tikrai nerenku. Užteks mano gyvenimui ir nevalytų.”

„Knyga – tarsi kaprizinga dama, gyvas organizmas, kuri sensta ir reikalauja priežiūros”, – sakė Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos vyriausioji bibliografė Stanislava Talutytė.

Ilgametė bibliotekos darbuotoja įvardijo kelis svarbiausius knygų priešus.

Tai – dulkės, drėgmė, pelėsis, tiesioginiai saulės spinduliai, patalpų šviestuvai, tabako dūmai, naminiai gyvūnai.

Netinkamai laikomose knygose gali įsiveisti net kenkėjai, pavyzdžiui, kandys, knygų utėlės.

Knygos, kaip ir visi kiti spaudos leidiniai, ypač gerai kaupia dulkes, tad nereikėtų jų namuose laikyti kur papuola: ant rašomojo stalo, palangės, grindų ar po lova.

Knygų vieta – lentynose, tačiau jų nereikėtų statyti tiesiai prieš langą – knygoms kenkia tiesioginiai saulės spinduliai, taip pat per arti neturėtų būti ir patalpų šviestuvų. Jų skleidžiama šiluma gali deformuoti knygas.

Patalpas, kuriose laikomos knygos, reikia gerai ir reguliariai vėdinti.

Jei knygų lentynos yra uždaros, bent kartą per dvi savaites reikėtų jas praverti ir įleisti šviežio oro. Knygos labai gerai sugeria kvapus, ypač tabako dūmus.

„Nemalonus kvapas į knygą įsigeria amžiams. Iš drabužių tokį kvapą galima panaikinti išskalbus, iš plaukų – ištrinkus galvą, dėl knygos taip nėra”, – pabrėžė S.Talutytė.

Knygų nereikėtų laikyti itin drėgnose arba itin sausose, prastai vėdinamose patalpose, nes tiek drėgmė, tiek sausas oras kenkia popieriui.

Tinkamiausia knygoms yra 18–20 laipsnių temperatūra, o oro drėgnumas – 50–60 procentų.

Bibliotekininkė patarė vienoje lentynoje nelaikyti labai senų ir naujų knygų.

„1928 metais išleista Biblija, kurią jums paliko močiutė, per tiek laiko neabejotinai kažką jau turi, kažkuo serga ir pamažu tai gali perduoti kitoms, jaunesnėms, savo kaimynėms”, – įspėjo S.Talutytė.

Knygoms gali pakenkti ir kambarinių gėlių kaimynystė.

Todėl nerekomenduojama ant lentynos šalia knygų laikyti vazonų su gėlėmis – jas laistant vandens gali pakliūti ir ant knygų.

Drėgmė ir pelėsis – didžiausias knygų priešas.

Pastebėjus sudrėkusią, pelėsiu užkrėstą knygą jokiu būdu nereikėtų laikyti šalia kitų dar nesergančių knygų.

Pastaruoju metu Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos darbuotojos pastebėjo, jog skaitytojai vis dažniau atneša naminių gyvūnų apgraužtų, apkandžiotų knygų.

„Vienas jaunas skaitytojas turėjo atpirkti net tris nepataisomai savo šuns sugadintas knygas.

Pasirodo, knygas jau reikia saugoti ir nuo naminių gyvūnų – reikėtų jas laikyti keturkojams nepasiekiamoje vietoje”, – kalbėjo šios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Jolanta Žvirblytė.

Ji patarė knygas lentynose laikyti stačias, nugarėlėmis į išorę ir stengtis labai stipriai jų nesustumti – palikti šiek tiek laisvos vietos.

Jei knyga didelė ir netelpa lentynoje stačia, reikėtų ją guldyti nugarėle į apačią – antraip nuo svorio knyga gali išplyšti.

Į vieną metrą lentynos turėtų tilpti apie 50 standartinio storio knygų. Lentynoje nereikėtų statyti knygų dviem eilėmis viena ant kitos. Jei norite išnaudoti virš pirmos knygų eilės likusią erdvę, knygas ant jos ne statykite, o guldykite.

Pasak J.Žvirblytės, pati jautriausia knygos vieta yra jos nugarėlė.

„Kai atsiverčiate knygą, nesistenkite jos visiškai išskleisti, laužti 180 laipsnių kampu ir dar paspausti – nugarėlė to gali neišlaikyti.

Taip pat reikėtų atsisakyti įpročio iš lentynos traukti knygą laikant jos nugarėlės viršutinę dalį – taip ji labai greitai gali suplyšti”, – sakė J.Žvirblytė.

Ar turi knygos amžių, kiek ilgai jos gali išsilaikyti?

„Priklauso nuo to, kas ir kaip ją skaito, kokia jos išleidimo kokybė. Juk ne veltui sakoma, jog vienos knygos skirtos skaityti, o kitos – tik vartyti.

Pavyzdžiui, pirmąsias „Hario Poterio” knygas mūsų bibliotekoje suskaitė per dvejus metus, o yra knygų, kurios ir po keliolikos metų atrodo naujut naujutėlės, lyg nebūtų nė pirštu paliestos”,– sakė J.Žvirblytė.

Stebėdamos ukmergiškių skaitymo kultūrą pernai viešosios bibliotekos darbuotojos buvo surengusios bibliotekai grąžintose knygose rastų daiktų parodą.

Ko tik nebuvo rasta tarp knygų puslapių! Nuo dokumentų iki maisto likučių, vestuvinių nuotraukų, šunų plaukų, keptos žuvies griaučių...

Kaskart skaitytojams moterys primena, jog prieš skaitant knygą – nesvarbu, ar ji nuosava, ar iš draugo pasiskolinta, – reikėtų jos viršelį aplenkti popieriumi, laikraščiu ar specialiu polietileno aplankalu.

Skaitydami naudokite knygų žymeklius, vadinamuosius intarpus, ir nelankstykite puslapių kampų. Neimkite knygos nešvariomis rankomis, ją skaitydami nevalgykite, negerkite.

Tai elementarios taisyklės, kurias turėtų žinoti kiekvienas vos pradėjęs skaityti vaikas.

Senas ar sugadintas knygas galima atnaujinti: naujai susiūti puslapius, pakeisti viršelius.

Tačiau knygrišyklos paslaugas teikiančios spaustuvės ar pavieniai verslininkai tikina nesulaukiantys daug klientų, norinčių atnaujinti knygas.

Šiais laikais, kai knygos yra spausdinamos dideliais tiražais, naujų kaina yra mažesnė, palyginti su senų atnaujinimu.

Knygos atnaujinimo kaina – nuo 50 litų. Tai rankų darbas, žmogus tam gali sugaišti visą dieną ar net dvi. Dažniausiai žmonės atnaujinti atneša žodynus ir maldaknyges.

Dovanotos, pirktos, senos ir naujos knygos. Dažnai namuose yra biblioteka ar bent jau knygų lentyna, tik vieni moka prižiūrėti šį turtą, o kiti jų priežiūrai neskiria dėmesio. Pasirodo, šiais laikais didžiulė ir sutvarkyta namų biblioteka – retenybė. O pasiskolinę iš viešųjų bibliotekų kartais jas grąžina net su maisto likučiais. Gerbti knygą vis dar mokomės.

Leidyklos „Alma littera” direktorė

„Šiuolaikinės knygos nuo anksčiau išleistų gerokai skiriasi kokybe.

Šiuo metu leidžiamų knygų medžiagų kokybė yra keliasdešimt kartų aukštesnė nei, pavyzdžiui, sovietmečiu išleistų.

Dabar knygos spausdinamos ant specialios rūšies knyginio popieriaus, kad leidinys būtų lengvas, skaitant nevargintų akių ir būtų malonus liesti. Taip pat naudojamas ir storesnis bei puresnis popierius.

Dėl įvairių šiuolaikinių technologijų pasikeitė ir knygų viršeliai, jiems naudojama daug visokių pagražinimų: lako, folijos, ryškios spalvos.

Tik knygų įrišimas išliko klasikinis, tiesa, ir jo kokybė dabar techniškai kokybiškesnė, nes spausdindami knygas šiuo metu naudojame šiuolaikišką techniką.

Šį pavasarį leidyklos „Alma littera” užsakymu atlikta apklausa parodė, jog daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų visiškai neskaito knygų, o skaitantys tam skiria vos 17 minučių per dieną.

Taigi gerokai atsiliekame nuo daugiausia skaitančių šalių. Pavyzdžiui, suomiai kasdien knygas skaito 46 minutes.”

Leidyklos „Tyto alba” direktorė

„Pagrindinė taisyklė – nelaikyti namie knygų, kurių tikrai neskaitysite dar kartą ir kurių niekas kitas namuose nepasiges.

Pasikeitė mūsų gyvenimas, daug kas negyvena namuose, kuriuose planavo nusenti. Keičiami ne tik būstai, bet ir gyvenamoji šalis, tad didžiulė ir sutvarkyta namų biblioteka – didelė retenybė.

Knygos Lietuvoje tikrai brangios, ir uoliam skaitytojui susipirkti visko tikrai neįmanoma, o ir neverta. Geriausia išeitis, kuria, deja, dar negalime plačiai naudotis, nes naujų knygų ten trūksta, – skolinimasis iš bibliotekų. Todėl nereikalingas apynaujes knygas geriausia nešti į biblioteką. Gaila? Bet ar geriau laikyti nejudinamas lentynoje ir paskui išmesti?

Beje, jeigu pasiseks, bibliotekos lentynoje galite ir sau ką nors rasti. Žinoma, yra knygų, be kurių žmogus nesijaus laimingas ir saugus. Jos ne kartą atsiverčiamos, skaitomos iš bet kurios vietos dar ne vieną kartą. Tokių knygų per gyvenimą atsiranda ne tiek ir daug. Juk net rimčiausi žmonės per atostogas imasi detektyvo. O kai surandamas žudikas, kažin ar dar kartą norėsis nueiti jo paieškos kelią. Bet pramoginė literatūra suteikia trumpalaikį užsimiršimą.”

Dulkės nuo knygų valomos dulkių siurbliu arba sausa šluoste keletą kartų per metus. Jei pasirinkote dulkių siurblį, susilpninkite siurbiamąją galią, kad nebūtų pažeisti trapūs puslapiai.

Sudrėkusias knygas rekomenduojama padžiovinti, o po to stipriai suspausti – taip bus apsaugotos nuo deformacijos.

Nuo drėgmės sulipusius puslapius nesunkiai atskirsite plona liniuote ar neaštriu peiliu.

Veiksminga sudrėkusią knygą kurį laiką palaikyti ir šaldymo kameroje.

Musių ir kitokių gyvių paliktas dėmes pašalins amoniako ir glicerino mišinys arba actas. Prieš valant šiuos nešvarumus patariama atsargiai nugremžti aštriu peiliu.

Jei ant knygos atsirado pelėsio, jį sunaikins amoniakas arba vandenilio peroksidas. Kai kruopščiai nuvalysite pelėsio dėmes, puslapius atsargiai reikėtų palyginti lygintuvu.

Nešvarių pirštų atspaudus iš knygos puikiai pašalina ūkinis muilas. Tereikia dėmes nestipriai įtrinti muilu, po to pavalyti drėgna šluoste ir tarp lapų įdėti gerai drėgmę sugeriančias servetėles ar popierinį rankšluostį.

Rūdžių dėmes naikina citrinų rūgštis arba actas.

Jei knygoje aptikote kenkėjų, kiškite ją į plastikinį maišą, išpurkškite jį priemonėmis nuo parazitų ir kurį laiką palaikykite. Ta pačia priemone reikėtų išpurkšti ir lentynas bei kruopščiai nuvalyti.