Atidengiant paminklą Jonui Jablonskiui, jis pagerbtas ne tik už
bendrinės lietuvių kalbos pagrindų kūrimą, bet ir visuomeninę
veiklą. J. Jablonskis buvo demokratas, rašiniais rodęs pilietinę
drąsą, jis pasirašydavo protesto raštus prieš lietuvių nacionalinio
judėjimo persekiojimą.
Pasak J. Jablonskio vaikaičio, profesoriaus Vytauto
Landsbergio, jo žodis tautai buvo labai svarus.
„Iš Basanavičiaus, Kudirkos turėjo įasmenintą tėvynės meilę
Maironio žodžiuose ir dainose. Ir jai reikėjo tvirtos, aiškios
kalbos, kuri būtų apvalyta nuo nešvarumų, kurios grožis būtų
išryškintas, kuri būtų ir mokslo, ir meno, ir politikos kalba, viso
švietimo kalba, ir tą padarė J. Jablonskis“, - sako J. Jablonskio
vaikaitis, europarlamentaras prof. V. Landsbergis.
„Ir vis dėlto ne kartą kalbant su kolegomis kultūrininkais ar
politikais, norisi, kad J. Jablonskis, Maironis, Basanavičius, kiti
didieji asmenys vis dėlto pasiektų ir Vilnių. Nes atrodo, ta
vilnietiška tapatybė su šita nepriklausomybės karta tarsi nieko
bendro ir neturi. O tai yra labai neteisinga“, - tvirtina kultūros
ministras Arūnas Gelūnas.
Paminklą J. Jablonskiui kūręs skulptorius sako ilgai ieškojęs
paminklo kompozicijos sprendimo.
„Man iš karto, kai pradėjau galvoti kompoziciją, atrodė, kad
knyga, gramatika yra be galo svarbu kaip simbolis, ir tas simbolis,
aš galvojau, kad turi atsirasti“, - sako skulptorius Romualdas
Kvintas.
Šakių rajono savivaldybė daugiausiai prisidėjo prie paminklo
statybos. Kaip ir restauruojant kalbininko tėviškės sodybą ir
muziejų Rygiškių kaime.
„Manau, tai ne paskutinis paminklas J. Jablonskiui, mes tikrai
pastatysim paminklą poetui Vaičaičiui, darbai jau pradėti“, -
teigia Šakių rajono meras Juozas Bertašius.
Šeštadienį šakiečiai ir svečiai J. Jablonskio tėviškėje minėjo
ir kalbos dieną, praneša lrt.lt.