„Matome, kad tai sisteminė problema“, - trečiadienį po komiteto
posėdžio BNS sakė jo pirmininkas Valentinas Stundys.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas sudarys darbo grupę,
kuri parengs Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pakeitimus.
Anot V. Stundžio, reikia sisteminių pokyčių nustatant teatrų
vadovų, menų vadovų santykius, pavaldumą ir kitus klausimus.
Trečiadienį parlamentarai domėjosi, kodėl kultūros ministras
Arūnas Gelūnas pasiūlė Panevėžio miesto savivaldybei perimti
J. Miltinio teatrą. Šiuo metu teatro steigėjas yra Kultūros
ministerija.
Ministras tvirtino, kad jo siūlymas „neatsirado lygioj vietoj“.
Jo teigimu, per dvejus metus jau trečią kartą kolektyvas nori
keisti teatro vadovą. Būtent kolektyvas prieš dvejus metus prašė
kultūros ministro neskirti Rimanto Tereso naujai kadencijai, po to
esą per dvi dienas „suėdė“ konkursą laimėjusį Laimutį
Sėdžių, o dabar reikalauja iš pareigų atleisti Romualdą Vikšraitį.
„Siūlau kolektyvui susitelkti prie spektaklių kūrimo,
aktorystės, tarnystės Panevėžiui ir Lietuvai, baigti konfliktus ir
nustoti raginti ministeriją rengti naują konkursą“, - kalbėjo
A. Gelūnas.
Anot jo, teatrui tapus pavaldžiu savivaldybei, jo vidaus
problemos būtų sprendžiamos operatyviai, būtų galima išvengti
situacijų, kurios trukdo teatro veiklai.
Tokiam sumanymui nepritaria nei teatro kolektyvas, nei Panevėžio
miesto savivaldybė.
„Juozo Miltinio dramos teatro vardas būtų nepelnytai sumenkintas
ir pažemintas, o periferinės kultūros vystymas, apie ką
pradėdamas eiti pareigas daug kalbėjo kultūros ministras, smarkiai
nukentėtų“, - įsitikinę aktoriai.
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius pabrėžė, kad
miestas labai myli ir gerbia J. Miltinio teatrą, jo aktorius, tačiau
neturi jokių galimybių jį perimti savo žinion. Anot jo, savivaldai
vis pridedama naujų funkcijų, o lėšų tam neskiriama.
„Miestas jau išlaiko tris teatrus (...) Dotacija, kurią duoda
valstybė teatrui, yra didesnė nei mes skiriame sporto arenai. Be to,
būdamas pavaldus ministerijai teatras gali išsaugoti savo lygį ir
savo legendą“, - įsitikinęs meras.
Kultūros ministerija šiemet J. Miltinio dramos teatrui yra
numačiusi skirti 2,235 mln. litų.
Šio dramos teatro aktoriai yra išreiškę nepasitikėjimą
R. Vikšraičiu, kaltina jį nemokant organizuoti darbo, griaunant
teatrą, nesitariant su kolektyvu, priimant abejotinus sprendimus,
atleidžiant darbuotojus. Esą slapta nuo kolektyvo vadovas sumanė
surinkti specialų kursą J. Miltinio teatrui.
Komiteto posėdyje dalyvavęs teatro profesinės sąjungos vadovas
aktorius Vytautas Kupšys teigė, kad R. Vikšraitis nesilaiko savo
programos, su kuria laimėjo konkursą į šias pareigas. Žadėjęs
rengti kassavaitinius veiklos aptarimus su kolektyvu, jis esą
visuotinį susirinkimą sušaukė tik praėjus beveik metams po savo
atvykimo. Meno taryba, kurią žadėjo padaryti vienu svarbiausiu
kūrybiniu varikliu, nuo lapkričio išvis neveikia.
Pats J. Miltinio teatro vadovas trečiadienį tvirtino, kad į
daugelį jam mestų kaltinimų atsakys Kultūros ministerijos
užsakytas teatro auditas.
R. Vikšraitis sakė vos atėjęs į Panevėžio teatrą pajuto
kolektyvo priešiškumą, pašaipas.
„Teatre prasidėjo giluminiai pokyčiai, ir tai nepatinka.
Pradėtas skaičiuoti darbo laikas, nepatiko, kad darbo padaugėjo“, -
aiškino teatro direktorius.
Seimo nariai teatralams siūlė vidaus konfliktus spręsti
patiems, o kultūros ministrą ragino nesikratyti atsakomybės,
nuvykti į teatrą, pasikalbėti su konfliktuojančiomis pusėmis.
Seimo narė Dalia Teišerskytė pasiūlė R. Vikšraičiui trauktis
iš posto, jei to nori visas kolektyvas.
Legendinio režisieriaus J. Miltinio įkurtas dramos teatras
pastaraisiais metais garsėja konfliktais. 2010 metais aktoriai sukilo
prieš ilgametį teatro vadovą Rimantą Teresą. Pasibaigus jo
kadenciją konkursą vadovauti teatrui laimėjo aktorius L. Sėdžius,
bet po kelių dienų jis pasitraukė nepaaiškinęs priežasčių.
2010 metų lapkritį teatrui ėmė vadovauti režisierius
R. Vikšraitis, gegužę kolektyvas išreiškė nepasitikėjimą jam.