Komentuodamas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
priekaištus, kad konkursas žadėtas dar balandį, ministras sakė,
jog sąlygų rengimas užtruko dėl itin detalių viešųjų pirkimų
reikalavimų.
„Praėjusią savaitę buvau susitikęs su kolegomis ministerijos
specialistais, kurie yra įpareigoti tinkamai parengti dokumentus
šiam konkursui, ir mane patikino, kad tai dienų klausimas, kada tai
bus parengta. Aš darysiu viską, kad tai įvyktų iki valstybės
šventės liepos 6 dieną“, - sakė ministras A. Gelūnas.
Ministro teigimu, pagrindas paminklo kūrimui ketinama bus visos
Lukiškių aikštės sutvarkymo idėjinio konkurso nugalėtojo
architekto Rolando Paleko projektas, kuris buvo pasirinktas 2011 metų
kovą. Tam, anot A. Gelūno, yra gautas Vyriausybės pritarimas.
„Mes numanome, kad dėl paminklo tikriausiai kils audringos
diskusijos ir bus sunku pasirinkti. Bet vis dėlto privalome ir turime
pasiryžti tam konkursui“, - sakė Kultūros ministerijos vadovas.
Tačiau ministras pabrėžė, jog konkursas paminklo sukūrimui
yra tik ledkalnio viršūnė, nes neaišku, ar bus skirta lėšų
paminklo gamybai ir pačios aikštės tvarkymo projekto
įgyvendinimui.
„Skeptikai prognozuoja, kad mes atsidursime panašioje situacijoje
kaip ir su filmu „Žalgiris: geležies diena“, kuriam buvo surengtas
konkursas, skirti asignavimai parengiamiesiems darbams, bet pats
filmas nebuvo nufilmuotas, nes nebuvo skirtos lėšos ir visa tai
atsidūrė prokuratūroje esą kaip galimo lėšų švaistymo
pavyzdys“, - kalbėjo A. Gelūnas.
„Buvo perspėjimas, kad šiuo atveju mes elgiamės panašiai, kad
lėšų nėra, ir neaišku, ar bus skiriamos tiek architektūriniam
sutvarkymui, tiek paminklo pagaminimui ir sutvarkymui. Aš manau, kad
mes vistiek turime padaryti, kas nuo mūsų priklauso, t.y. surengti
konkursą ir išrinkti laimėtoją. Tai paini istorija, nieko
nuostabaus, kad 19 metų aikštėje dar nieko neturime“, - sakė jis.
Pasak jo, konkurso rengimui ketinama skirti iki 60 tūkst. litų.
A. Gelūno teigimu, kol kas per anksti svarstyti, kiek gali kainuoti
pats paminklas.
„Paminklų yra įvairių. Neseniai atidengtas Jono Jablonskio
paminklas, mano žiniomis, kainavo apie 100 tūkst. litų. Tiek pat,
gal šiek tiek daugiau kainavo Algirdui Brazauskui sukurtas
memorialinis paminklas. Bet žinome paminklų, kurie kainuoja
milijoną ir daugiau. Manau, šitai komisijai ir teks uždavinys
pasirinkti tarp kokybės kaštų ir atrasti tą išganingą
sprendimą, kad kaštai nepasirodytų esamai situacijai neadekvatūs“,
- kalbėjo ministras.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas
Povilas Jakučionis sakė, kad jo sąjungos ir Lietuvos laisvės kovų
sąjūdžio atstovai susirūpinimą dėl netvarkomos Lukiškių
aikštės išsakė prezidentei Daliai Grybauskaitei birželio
pradžioje vykusiame susitikime.
„Mes pasiskundėme prezidentei, kad ministrai pažada ir nevykdo“,
- sakė jis.
Pasak P. Jakučionio susitikime su A.Gelūnu buvo išsakomi
siūlymai, jog pirmiausia Lukiškių aikštėje būtų galima
pastatyti paminklą laisvės kovų dalyviams įamžinti ir tik vėliau
palaipsniui įgyvendinti kelias dešimtis milijonų litų kainuojantį
visos aikštės sutvarkymo projektą.
Tačiau A. Gelūnas su tokiu požiūriu nesutiko.
„Vis dėlto esamoje aikštėje pradžioje pastatyti paminklą, o
po to pradėti tvarkyti aikštę būtų turbūt nesolidu. Aš veikiau
įsivaizduočiau priešingą variantą. Turėtų pradžioje pasikeisti
aikštės vaizdas, aš taip galvočiau. O paminklas - tai paskutinis
akcentas, kuris išbaigtų aikštę“, - sakė ministras.
Nuo Kultūros ministerijos, pasak A. Gelūno, pačios aikštės
tvarkymas priklauso „ganėtinai menkai“. Svarbų vaidmenį šiuo
atžvilgiu, anot jo, vaidina ir negebėjimas susitarti, kaip turi
atrodyti pati aikštė, ir sudėtingi santykiai tarp Vilniaus miesto
savivaldybės bei Vyriausybės.
„Turbūt svarbiausia priežastis yra ginčas dėl to, kokia tą
aikštė turi būti, kaip ji turi būti sutvarkyta, kaip ji turi
atrodyti. Ar ji turi labai nutolti nuo ankstesnių tarybinių
aikščių tipo ir būti visiškas avangardas. Tokie įsivaizdavimai
taip pat buvo - sukurti ten kažką tokio, kas tikrai liudytų epochos
pasikeitimą, kad sovietiniai atsiminimai yra nušluoti nuo žemės
paviršiaus. Kita vertus, yra daugybė konservatyvesnių pasiūlymų,
kurie siūlo obeliską, kažkokį pompastišką, labai ryškų
įamžinimą, kuris daugeliui kritikų primena anuos laikus“, -
kalbėjo ministras.
„Dar yra kebloka problema - diskusija tarp Vilniaus miesto ir
Vyriausybės, nes šiandien dar neturime patvirtinto detaliojo plano
tai vietai. Sakoma, kad jis atsiras vasarą, bet šiandien neturime.
Be miesto sutikimo ir pritarimo tas projektas ne visai gali sėkmingai
judėti. Tas veiksmų, kompetencijų ir interesų pasidalijimas tarp
valstybės ir miesto - galimai čia glūdi dalis problemų. Kalbama,
kad savivaldybė norėtų po Lukiškių aikšte įrengti didelę
automobilių statymo aikštelę. Tai pareikalautų didesnių
asignavimų negu tik išgrindžiant aikštę ir apsodinant medžiais“,
- dėstė A. Gelūnas.
Idėjos, kaip turėtų būti tvarkoma Lukiškių aikštė,
konkursą organizavusi Aplinkos ministerija teigia, jog aikštės
sutvarkymo ir Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo
klausimus sprendžia dar 2010 metais sudaryta komisija, kuriai
vadovauja ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.
„Ši Vyriausybės sudaryta Komisija turėtų spręsti Lukiškių
aikštės sutvarkymo projekto įgyvendinimo klausimus“, - sakoma
ministerijos atsiųstame atsakyme.
„Kultūros ministerijai išrinkus Lietuvos laisvės kovotojų
atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos projekto
laimėtoją, tolesnius Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto
įgyvendinimo klausimus turėtų spręsti Vyriausybės sudaryta
Komisija“, - teigia Aplinkos ministerija.