Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančioje meno mugėje 70 galerijų iš 20 pasaulio šalių pristatys daugiau nei 500 menininkų kūrybą. Šiuolaikinio meno mugė veiks birželio 27 - liepos 1 dienomis.
Fotomenininką A. Aleksandravičių ir Panevėžio miesto dailės galeriją glaudus bendradarbiavimas sieja nuo 1995 metų, kada buvo surengta pirmoji didelė personalinė kūrybos paroda. Galerijoje eksponuotos parodos: „XX a. veidai“ (1999), „Laiko paieškos“ (2003), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atspindžiai“(2011).
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, pelnęs geriausio Europos bei Baltijos šalių portretisto titulus ir daug svarių apdovanojimų, garsinantis Lietuvą įvairiose pasaulio šalyse, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius nuolat pabrėžia, kad Panevėžys yra tas miestas, kuris subrandino jį kaip menininką. Čia prasidėjo jo kūrybinė biografija, vyko aktyvi fotomeno propagavimo veikla (parodos, projektai), jo iniciatyva buvo įsteigta ir išlaikoma Algimanto galerija, sėkmingai gyvavusi 5 metus.
Į Panevėžį A. Aleksandravičius iš Klaipėdos persikėlė gyventi 1984m. ir iki šiol turi čia savo namus, nors pastaruoju metu daugiausia kuria Vilniuje ir užsienyje.
A. Aleksandravičius (gim.1960 m.) - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). Lietuvoje ir užsienyje surengė per aštuoniasdešimt personalinių parodų. Daugelio parodų, fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių sudarytojas.Vienuolikos personalinių fotoalbumų autorius.
Svarbiausi Lietuvos apdovanojimai: Lietuvos Kultūros ministerijos premija (2002), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija ir tais pačiais metais suteiktas Metų panevėžiečio vardas meno srityje (2003), ordino Už nuopelnus Lietuvai medalis (2007), Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40 – mečio aukso medalis (2009), Aukso žvaigždė (2010, Lietuvos autorinių teisių gynimo agentūra). Ne kartą tapo įvairių temų nugalėtoju konkurse Lietuvos spaudos fotografija. 2011 metais paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Tarptautiniai apdovanojimai: 2003 metais pripažintas geriausiu Europoje portretistu („Fuji Euro Press Photo“, Oslas, Norvegija), 2008 metais apdovanotas Nyderlandų „Orange - Nassau“ Riterio ordinu.
2011 metais pripažintas geriausiu Baltijos šalių portretistu – „Grand Prix“ („Baltic Photo Contest 2011“, Ryga, Latvija). 2011 metais Tarptautinės fotografijos parodos Kazachstanas pabaltijiečių akimis I vieta Portreto kategorijoje ir konkurso „Grand Prix“ laimėtojas.
A. Aleksandravičiaus sukurtų portretų galerijoje - iškilių Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano asmenybių, Nobelio premijų laureatų veidai. Tarp jų yra ir panevėžiečių menininkų portretai. Šie darbai rodomi parodose įvairiose šalyse, sudėti į fotografijų albumus, publikuojami spaudoje. A. Aleksandravičius savo kūryba garsina Lietuvos ir Panevėžio vardus pasaulyje. Fotoalbumas “Veidrodžio pusė” skirtas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrui. Atskiras fotografijų leidinys išleistas apie Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją.
Fotomenininkas rodo nepaprastą kūrybinį produktyvumą ir temų įvairovę. Garsus portreto autorius paneigia mitą, kad tik žymių žmonių portretavimas jam atnešė pripažinimą. Ne mažiau įtaigūs, stiprūs, įtraukiantys žiūrovą į fotomenininko kuriamą pasaulį yra ir kiti ciklai bei serijos. Skaudžios gyvenimo realijos jautriai perteiktos serijoje „Kitokie” („Zona”, „Vieno miestelio istorijos”), cikluose: „Žemaitija-su meile”,„neGalios nePaliesti”, istorijos ir kultūros reliktai - serijose „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atspindžiai”, „Poeto Adomo Mickevičiaus keliais”, „Rašytojo Česlovo Milošo keliais”. Šmaikštumu žavi „Baškirijos šypsenos”.
Apie A. Aleksandravičių yra parašyta daug straipsnių, sukurta radijo ir televizijos laidų. Dovilė Zelčiūtė apie šį iškilų fotomenininką parašė knygą „Drama be taisyklių. Algimanto Aleksandravičiaus portreto kontūrai”.
Viena žymiausių Lietuvos menotyrininkių, mokslų daktarė Agnė Narušytė, išsamiai analizavusi A. Aleksandravičiaus kūrybą, apie jo asmenybę teigia: „Algimantas moka uždegti, nes ir pats dega. Fotografija jo rankose virsta jaudinančiu nuotykiu, ji neatskiriama jo atvirumo gyvenimui dalis.”
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, grafikas, profesorius Petras Repšys taip kalba apie A. Aleksandravičių: „Ir vitališka prigimtis, ir profesionalumas - visi šie elementai derinasi. Aleksandravičius – gyvas žmogus. Jis dar ne kartą versis per galvą ir privers mus patikėti neįtikėtinais dalykais. Nedrįstu priskirti jo kokiai nors srovei, stiliui ar mokyklai. Savo kaip fotografo kadencijos Algimantas nėra baigęs - dar ilgai mus „kankins” naujais atradimais”.