Meno mados – po vienu stogu

Didžiausias vizualiųjų menų renginys Baltijos šalyse – šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius” – šį trečiadienį jau trečiąsyk pakvies pasižiūrėti ir įsigyti Lietuvos ir pasaulio menininkų darbų.

Išskirtinis šiųmetės mugės akcentas – šiuolaikinio Indijos meno kolekcija, kurią tik prieš kelis mėnesius iš tolimos ir egzoiškos šalies atsivežė Latvijos galerijos „21” direktorė Ivonna Veihertė. Vilniuje šis Indijos meno rinkinys bus parodytas pirmą kartą.

Trečiosios salės fojė nuo ketvirtadienio iki sekmadienio bus rodomi ir garsaus indų konceptualisto Abhisheko Hazrato performansai. Juos menininkas sukūrė specialiai Vilniaus meno mugei. Pernai panašią programą jis buvo parengęs prestižinei meno mugei „Art Basel”.

„Pasaulyje juntamas susidomėjimas Indijos menininkų darbais. Kylant Indijos ekonomikai šioje šalyje atsiranda vis daugiau galerijų ir turtingų kolekcininkų, tad nenuostabu, kad ir meninis gyvenimas darosi vis intensyvesnis”, – sakė mugės meno vadovė Raminta Jurėnaitė.

Vienas didžiausių indiškojo rinkinio darbų – kelių metrų aukščio pripučiamas ekskavatorius „Neo Monster”. Šio aukso spalvos monstro autorė Vibha Galhotra savo darbais stengiasi atkreipti dėmesį į urbanizacijos ir globalizacijos sukeltas ekologines problemas Indijoje.

Mugėje bus ir daugiau tolimų šalių meno kūrinių. Pernai publikos susidomėjimo nestokojo Japonijos galerijos „Nroom-artspace” ekspozicija, todėl šiemet vėl bus galima įsigyti šios šalies menininkų darbų.

„Menas dabar neabejotinai geresnė investicija nei nekilnojamasis turtas”, – įsitikinusi mugės direktorė D.Stomienė. Šiuo metu visame pasaulyje investicijų į meną grąža tiesiog rekordinė. Antrus metus ji gerokai lenkia didžiausios akcijų rinkos grąžą.

Pasaulinė meno rinka išaugo nuo 21 mlrd. JAV dolerių 2002 metais iki 64,9 mlrd. JAV dolerių 2011 metų pabaigoje.

Bendrovės „Deloitte” duomenimis, XX a. antrosios pusės ir XIX a. pradžios meno kūrėjų darbai pabrango apie 11,4 proc., o tradicinis kinų menas – 15,8 proc.

„Nors kasmet sulaukiame nemažai pirkėjų iš užsienio, mums labai svarbu išsiugdyti ir savo kolekcininkus, todėl stengiamės, kad žmonės ne tik smagiai praleistų laiką, bet ir susigundytų įsigyti vieną ar kitą kūrinį. Pasirinkimas iš tiesų didžiulis – nuo visai jaunų menininkų darbų iki lietuvių dailės klasikų ar visame pasaulyje garsių menininkų kūrinių”, – sakė R.Jurėnaitė.

Ne pirmą kartą mugėje dalyvaujanti Walterio Bischoffo galerija iš Vokietijos į Vilnių atveža tokių meno pasaulio žvaigždžių kaip Georgas Baselitzas ir Sigmaras Polke darbus. Lietuvius ji ketina supažindinti ir su vieno iškiliausių šiuolaikinių fotografų Thomo Ruffo kūryba.

Fotografija mugėje kasmet užima vis daugiau vietos. Vienu didžiausių pernykštės mugės sandorių laikomas po parodos Londone išgarsėjusio lietuvių fotografo Rimaldo Vikšraičio fotografijų ciklo pardavimas. Kolekcininkas iš Latvijos už jį sumokėjo apie 40 tūkst. litų.

„Lietuvių fotografai linkę nusipiginti. Negalima parduoti savo darbų už kelis šimtus litų, kai reali jų kaina – keli tūkstančiai. Todėl stengiuosi dalytis su kolegomis savo kontaktais, primygtinai rekomenduoju rengti parodas užsienyje.

Juk ne paslaptis, kad po sėkmingo pasirodymo Londono galerijose ir mugėse gerokai išaugo mano darbų kaina”, – sakė fotomenininkas Antanas Sutkus.

4 tūkst. litų kainavusi A. Sutkaus fotografija pernai buvo nupirkta pačią pirmąją Vilniaus mugės dieną. Ši kaina kiek mažesnė negu įprasta, nes buvo atspausta ant plastiko skaitmeninės spaudos būdu. Vidutinė šio menininko fotografijų kaina užsienio galerijose – 2000 eurų.

A. Sutkaus nuotraukomis domimasi ne tik Europoje. Šiuo metu Brazilijos Oscaro Niemeyerio muziejuje Kuritibos mieste vykstanti A. Sutkaus paroda taip gausiai lankoma, kad pratęsta dar keliems mėnesiams.

Nemažai kokybiškų darbų už nedidelę kainą galima bus įsigyti ir mugės „ArtVilnius” Jaunojo kolekcininko stende. Čia rodomi profesionalių menotyrininkų kruopščiai atrinkti kūriniai, kurių kaina negali būti didesnė nei 350 litų (100 eurų). Pernai iš šio stendo nupirkta daugiau nei 40 darbų, o tarp pirkėjų pastebėti ne tik mugėje dalyvaujančių galerijų atstovai, bet ir žinomi lietuvių kolekcininkai.

Šių metų mugės naujiena – šalia tradicinės didelio mastelio skulptūrų ir instaliacijų ekspozicijos „Takas” įsikursiantis tų pačių autorių mažesnių skulptūrų stendas. Parodą ir stendą rengiantis pernai geriausio „ArtVilnius” skulptoriaus prizą pelnęs Rimantas Milkintas sakė, kad nedidelę skulptūrą bus galima įsigyti ir už tūkstantį litų.

Meno mugėje neturėtų nuobodžiauti ir tie, kurie užsuks tik pasižiūrėti, o ne pirkti.

Vaikams parengta edukacinė programa, kurios metu jie galės ir piešti, ir fotografuoti, ir mėgautis atspaudų kūrimu. Suaugusieji, apžiūrėję galerijų stendus, turės progos pasiklausyti džiazo, pasižiūrėti videomeno kūrinių ir filmų apie menininkus.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo” vyksianti meno mugė „ArtVilnius” užims 10 000 kv. m plotą.

Mugėje dalyvaus 53 meno galerijos iš 12 pasaulio šalių. Galerijos pristatys daugiau kaip 500 menininkų. Žiūrovai galės pamatyti daugiau kaip 1000 meno kūrinių.

Bus įteikta dešimt „ArtVilnius” prizų. Geriausias galerijas ir menininkus rinks ne tik specialistų žiuri, bet ir lankytojai.

Pernai mugę „ArtVilnius”, kurioje buvo pristatytos 65 galerijos iš 17 šalių, aplankė 17 tūkst. žmonių, nupirkta per 100 kūrinių. „ArtVilnius” – daugiausia žiniasklaidos dėmesio pernai sulaukęs vizualiojo meno renginys.

Bilietai į mugę kainuos 15 litų, moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems – 8 Lt. Nemokamai įleidžiami vaikai iki 7 metų ir VDA studentai. Taikomos nuolaidos grupėms, šeimos bilietams ir su „Omni ID” kortele.

Birželio 27 d. 18 val. „Litexpo” rūmuose mugės atidarymo iškilmės ir geriausių mugės menininkų bei galerijų apdovanojimas.

Birželio 28 d. 16 val. „Litexpo” konferencijų salėje paskaita „Skulptūra viešojoje erdvėje”, 17 val. paskaita „Praeities dabartis ir ateitis Lietuvos videomene”. 16 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje susitikimas su menininku A.Aleksandravičiumi, 19 val. galerijos „Gaidys” stendo pristatymas su gyva muzika.

Birželio 29 d. 13 val. „Litexpo” konferencijų salėje dokumentinis filmas „Meno repatriacija: baltarusiški Vokietijos menininkai”, 15 val. paskaita „Kibernetinis meno pasaulis”, 16 val. „Artseria” leidinių pristatymas, 17 val. J.Matonio dokumentinio filmo „Baltam skersgatvy” premjera ir susitikimas su autoriumi. 20 val. „Litexpo” restorano „Adsum” lauko terasoje – džiazo vakaras su N.Malūnavičiūte ir T.Dobrovolskiu.

Birželio 30 d. „Litexpo” konferencijų salėje 12 val. susitikimas su dailininku L.Gutausku, 15 val. pokalbis su tapytoja E.Balsiukaite-Brazdžiūniene, 17 val. dokumentinio filmo „Koliunia” apie ukrainiečių tapytoją M.Bilousą pristatymas. 12 val. VDU menų galerijos „101” stende diskusija „Kopija versus originalas”, kurioje dalyvaus menotyrininkės R.Andriušytė-Žukienė, V.Vitkienė ir menininkė M.Vosyliūtė.

Liepos 1 d. 13 val. „Walter Bischoff” galerijos stende susitikimas su tapytoju H.H.Jurczeku, o 14 val. galerija „Kauno langas” kviečia pabendrauti su dailininke A. Barzdukaite-Vaitkūniene.