Maironis mirė Kaune 1932 m. birželio 28 d., eidamas 70-uosius metus. Laidotuvės buvusios labai iškilmingos: atsisveikinti su Lietuvos dainiumi plūdo tūkstantinės žmonių minios, mieste buvo iškeltos vėliavos su gedulo kaspinais, kareivių garbės rikiuotės, laidotuvių dieną orą raižė lėktuvai.
Po prezidento Antano Smetonos atsisveikinimo kalbos karstas buvo nuleistas į Kauno arkikatedros bazilikos požemius šalia vyskupo Motiejaus Valančiaus. 1937 m. šalia katedros užbaigtas statyti mauzoliejus, į kurį buvo pernešti Maironio palaikai.
Per ketvirtąsias poeto mirties metines 1936-aisiais jo namuose atidarytas Maironio muziejus, kuris išaugo į respublikinį Maironio lietuvių literatūros muziejų.
Šįmet muziejininkai įkūnija Maironio svajonę - atidaromas rūmų trečiasis aukštas - mansarda. Jos įrengimo brėžinį nuo 1923 m. turėjo ir pats Maironis, tačiau šio projekto įgyvendinti nespėjo. 800 kv. metrų ploto mansardoje bus įrengta lietuvių literatūros istorijos ekspozicija, įsikurs edukacinė klasė, darbuotojų darbo kabinetai.
Atidaromą mansardą pašventins Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, dalyvaus kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyksiančioje Maironio pagerbimo valandoje programą „Maironio sapnas apie Lietuvą, meilę, tikėjimą ir viltį“ atliks jaunieji aktoriai: Inga Mikutavičiūtė, Gabrielė Aničaitė, Saulius Čiučelis, Jonas Baranauskas, pianistė Gailė Griciūtė, vokalistė Gabrielė Griciūtė.
Vėliau Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bus aukojamos Šv. Mišios, po jų 80-osioms Maironio mirties metinėms vyks koncertas „Skirta Maironiui“.
Šie metai Lietuvoje paskelbti Maironio metais, minint Poeto gimimo 150-ąsias metines.
