Vieni pirmųjų buvo parduoti du vidurinės kartos tapytojo Virginijaus Viningo paveikslai, kurių nurodyta kaina – 7,5 tūkst. litų. Tai neatsitiktinė sėkmė. Klaipėdos galerija, šį menininką pristatanti antrus metus, pernai iš Vilniaus grįžo tuščiomis. Buvo nupirkti visi populiarių V. Viningo „Bokso” ir „Džiazo” ciklų darbai.
Visose solidžiose meno mugėse pirmosios dienos rytas laikomas kolekcininkų medžioklės laiku. Dažnai ta diena skiriama tik jiems ir dalyviams, o publika į mugę net neįleidžiama.
Pirmus dvejus metus Vilniuje kolekcininkai neskubėdavo pirkti. Daugiausia kūrinių būdavo nuperkama paskutinėmis dienomis ar pasibaigus mugei. Šiemet daug kas stengėsi vertingus kūrinius nusipirkti kuo anksčiau. Mugę galima aplankyti iki sekmadienio.
Skulptūra iškeliaus į Latviją
Skulptoriai mugėje iki šiol buvo laikomi tik svečiais, paįvairinančiais plokščią tapybos ir fotografijos peizažą. Šiemet rengėjams pasiūlius pristatyti ne tik didelio mastelio skulptūras ir instaliacijas, bet ir kiek mažesnius kūrinius, skulptoriai sulaukė ir pirmojo pirkėjo.
Nacionalinės premijos laureato Petro Mazūro darbą „Murėja”, kuris įkainotas 15 tūkst. litų, įsigijo latvių kolekcininkas.
Paklaustas, ar pavyko parduoti kūrinį už pradinę kainą, P. Mazūras prisipažino, kad po smagių derybų šiek tiek nuleido kainą.
„Pavadinau šį darbą „Murėja”, nes iš bronzinės merginos galvos išaugęs prieskoninis augalas yra iš Indijos – kvapioji murėja. Jį išaugino mano žmona. Ilgą laiką jis stovėjo ant virtuvės stalo kampo. Kai išliejau tą galvą, bandžiau pritaikyti jai ir ananasą, ir kitus egzotiškus žalumynus, kol pagaliau paprašiau žmonos atiduoti virtuvės puošmeną. Ji puikiai tiko”, – pasakojo P. Mazūras.
Dar vienas nedidelis, bet daugelį sudominęs darbas – skulptoriaus Kęstučio Svirnelio „Kapitalas”. Tai iš dolerių susukta žiurkė, kuri priėjus arčiau pradeda judėti ir pražioja nasrus.
Lietuviai išmoko šypsotis
Vienas skiriamųjų šiųmetės mugės bruožų – linksmų ir provokuojamų darbų gausa. Vos įžengus galima pamatyti Vilniaus Aušros Vartų gatvėje įsikūrusios galerijos „AV17” pristatomą skulptoriaus Nerijaus Ermino instaliaciją „Voveraitė ir siena”.
Didžiulė voverė priverčia nusišypsoti net rimto meno pasižiūrėti į parodą užsukusias solidaus amžiaus damas. Įdomu, kad šį kartą salėse daug rečiau buvo galima išgirsti klausimą: „O kur čia menas?”
Net Vilniaus dailės galerija „Akademija”, pristačiusi ironiškais darbais garsėjančio grafiko Giedriaus Jonaičio kūrinius, sulaukė daugiau smagių replikų nei priekaištų. Jo lėktuvai, sukurti iš įvairių medinių detalių, senų baldų dalių, su bebrų ir kitų žvėrelių kailiais, papuoštų ir solidaus biuro interjerą.
G. Jonaičio, kuris yra vienas lietuviškųjų pinigų autorių, darbai patiko ne vien publikai, bet ir mugės laureatus rinkusiai komisijai. Jo „Lėktuvnešis” su mažyčiais lėktuvėlių modeliukais buvo pripažintas geriausiu mugės darbu.
Ne mažiau šypsenų sukėlė ir sostinės Šv. Jono galerijos pristatomo skulptoriaus Kazio Venclovo judantis medinis katinas – tarsi išdidintas vaikiškas žaisliukas. Galerininkų liūdesiui, vienas lietuvių kolekcininkas, panoręs įsigyti šio autoriaus kūrinį, paprašė tik autoriaus koordinačių, tikėdamasis jį pigiau įsigyti iš dirbtuvės.
Bet rimtesni pirkėjai šį kartą nebuvo linkę slėptis šešėlyje. Raudonas taškas, rodantis, kad darbas jau nupirktas, atsirado ir prie šmaikštaus tapytojo Lino Liandzbergio paveikslo. Mugės meno vadovė Raminta Jurėnaitė sakė, kad vien jos akivaizdoje kolekcininkai susitarė dėl dešimties kūrinių pirkimo.
Menas – nenuobodus ir geras
„Mugės lankytojai gali įsitikinti, kad šiuolaikinis menas yra tikrai įdomus. Gyvendami be jo netektume daugelio atspalvių”, – įsitikinusi R. Jurėnaitė. Ji priminė, kad, kaip ir pernai, pradedantys kolekcininkai kokybiškų meno kūrinių, kainuojančių vos kelis šimtus litų, gali įsigyti „Jaunojo kolekcininko stende”.
Susižavėjimo muge ir joje pristatomais darbais neslėpė ir vienas Lietuvos meno rinkos žinovų, menotyrininkas ir eseistas Ernestas Parulskis.
Jo manymu, geriausia mugės instaliacija išrinktas Žilvino Landzbergo kūrinys „Mano benamiui dievui” – puikus pavyzdys, kaip šiuolaikinio meno kūrinys gali patekti į meno mėgėjų akiratį ir nesukelti atmetimo reakcijos.
„Tai rimtas meno kūrinys, į kurį verta investuoti. Tuo pat metu puikiai suprantamas kiekvienam, keliantis emocijų.
Mugėje jį galima įsigyti vos už kelis tūkstančius litų”, – sakė E. Parulskis ir pasiūlė Vilniaus mugės devizą: „Kokybė, emocijos ir komercija”.
Jam pritarė ir vienas „ArtVilnius” laureatus rinkusių komisijos narių Česlovas Lukenskas: „Mugė liudija mūsų šalies meninio gyvenimo gyvybingumą. Joje pagaliau išsitrynė riba tarp rimtojo ir komercinio meno.
Čia daugybė eksperimentinių kūrinių, kurie sudomins ne tiktai meno žinovus, bet ir plačiąją publiką.”
Meno mugės „ArtVilnius” laureatai
Geriausia mugės menininkė – tapytoja A. Petrašiūnaitė (galerija „Kauno langas”).
Geriausias užsienio menininkas – K. Murari iš Indijos („Galerija 21” iš Rygos).
Geriausias Lietuvos jaunasis menininkas – A. Gataveckas (projektas „Poveikis”).
Geriausias užsienio jaunasis menininkas – K. Brektė (galerija „Alma” iš Rygos).
Geriausia Lietuvos galerija – Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerija „Artifex”.
Geriausia užsienio galerija – „Galerija 21” iš Rygos.
Geriausias kūrinys – G. Jonaičio „Lėktuvnešis” (VDA galerija „Akademija”).
Geriausia skulptūra – N. Ermino „Voveraitė ir siena” (galerija „AV17” iš Vilniaus).
Geriausia instaliacija – Ž. Landzbergo „Mano benamiui dievui” (paroda „Takas”).