Moksleivių dainų šventės Lietuvoje rengiamos nuo 1927 metų. Tačiau šalies valdžiai dėl krizės smarkiai nurėžus šiųmetės šventės finansavimą, jau buvo pasigirdę meno kolektyvų vadovų balsų, kad reikia atsisakyti ją rengti.
– Kaip pavyko išsiversti su perpus mažesniu biudžetu? – „Lietuvos rytas” paklausė Moksleivių dainų šventės organizacinio komiteto vadovo, švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio.
– Šių metų šventės biudžetas – 4,8 mln. litų. Ankstesniais kartais jis siekė 8 ir net 10 mln. litų.
Bet pasirūpinome, kad meno programoms finansavimas nebūtų mažinamas. Ne mažiau negu ankstesniais laikais lėšų skirta ir vaikams maitinti, juos vežioti.
– Gal pačių šventės dalyvių šiemet mažiau?
– Šiemet atvyksta maždaug tiek pat dalyvių kiek ir į ankstesnes moksleivių dainų šventes – apie 20 tūkstančių.
– Tačiau stebuklų nebūna – jei skirta gerokai mažiau pinigų, kurioms nors reikmėms turėjote smarkiai nurėžti finansavimą. Kieno sąskaita?
– Nieko neskriaudėme. Pinigų pavyko sutaupyti pasitelkus viešųjų pirkimų konkursus. Smarkiai sumažinome administravimo išlaidas. Mat atskyrėme maitinimo ir administravimo paslaugas ir jas pirkome atskirai. Pasirodo, taip pigiau.
– Vadinasi, anksčiau šventės sąmata paprasčiausiai būdavo išpūsta?
– Man sunku apie tai kalbėti, nes anksčiau vadovavau gimnazijai, o ne šventės organizaciniam komitetui. Bet iš tiesų šiemet beveik viską, išskyrus moksleivių maitinimą, pavyko atpiginti.
Iš tų pačių šventei numatytų pinigų dar 300 tūkst. litų nelauktai teko skirti Kalnų parkui ir Vingio parko estradai tvarkyti.
Šokių diena vyks „Siemens” arenoje, o šių patalpų nuoma – brangi. Bet viskam pakako pinigų ir neviršijome skirto biudžeto.
– Sakėte, kad moksleivių maitinimo neatpiginote. Bet ar nebus jie prasčiau valgydinami vien dėl pabrangusių maisto produktų?
– Maitinimui skirta tiek pat – 25 litai per dieną vienam vaikui. Maistas tikrai nebus prastesnis, moksleivių sąskaita netaupome.
Taupome kitais būdais. Šiemet bus išdalyta daug mažiau nemokamų kvietimų – tik apie 200. Jie skirti choreografams, dirigentams, ankstesnių švenčių organizatoriams, dabar jau veteranams.
– Kaip ryžotės taip „skriausti” prie visokių kvietimų pripratusius aukštus politikus ir valdininkus?
– Tik prezidentei, premjerui, Seimo pirmininkei ir parlamento Švietimo ir mokslo komiteto nariams išsiuntėme kvietimus. Visi kiti valdžios atstovai gali nusipirkti bilietų už savo pinigus ir taip paremti šventę.
– Vis dėlto sumažinus finansavimą buvo girdėti ir meno kolektyvų vadovų nusiskundimų. Gal jiems nurėžėte honorarus?
– Stengėmės neskriausti meno žmonių. Jie patys sprendė, kaip ir kam mokėti už darbą.
Pasirūpinome, kad ir šventės apšvietimas, meninis apipavidalinimas būtų aukščiausio lygio.
Tiesa, šįkart nepirkome naujų tautinių rūbų. Bet padėjo savivaldybės, parūpinusios vaikams reikalingos aprangos.
– Gal ši finansiniu požiūriu kuklesnė šventė bus turtingesnė naujų idėjų?
– Labai džiaugiamės, kad šventės dalyviams bus atviri muziejai. Iš visos Lietuvos suvažiavę vaikai galės pamatyti Vilniuje sukauptas muziejines vertybes.
Prie Baltojo tilto ir šventės dalyviai, ir vilniečiai galės gėrėtis skraidyklių festivaliu. Į šventę atvykusiems vaikams bus surengta ir ekskursija garlaiviu.
Jau galvojame ir apie dainų švenčių ateitį. Gal reikėtų įkurti specialų fondą, kuriame, pasitelkus įvairias veiklas, ketverius metus būtų kaupiamos lėšos.
Svarbiausia, kad dainų šventės būtų ne valdžios, o visos tautos turtas.
