„Labai norėjome pamatyti Valdovų rūmus, bet jie buvo uždaryti.
Dėl jų atvykome į senamiestį – buvome informuoti, kad mus įleis”, – penktadienį guodėsi Tauragės rajono muzikos mokyklos mokytojos, atkeliavusios prie Valdovų rūmų su jaunučių choro dainininkais iš savo laikino prieglobsčio Naujojoje Vilnioje.
„Galbūt Dainų šventės dalyviams atviri tiktai keli mažiau populiarūs muziejai?” – svarstė tauragiškės.
O juk šventės organizatoriai gyrėsi, kad renginio svečius, be kitų muziejų, nemokamai įleis ir į Valdovų rūmus. Tačiau, matyt, pamiršo perspėti, kad rūmuose šiuo metu vyksta intensyvūs statybos darbai ir patekti į pastatą bet kada nėra jokių galimybių.
Tauragiškių nusivylimas buvo didelis dar ir dėl to, kad laiko jų ekskursijai atsirado netikėtai, atšaukus rytinę repeticiją.
Mat šventei dėl taupymo sutrumpėjus iki trijų dienų net jaunučių repeticijų grafikas tapo toks intensyvus, kad iš Vingio parko arenos jiems likdavo eiti tik miegoti. Jei ne tas laisvas rytmetys, kultūrines pramogas būtų tekę pamiršti.
„Norėjosi pabūti Vilniuje ilgiau, pamatyti daugiau, – apgailestavo tauragiškių choro vadovė Genovaitė Červinskienė. – Dauguma mūsų choristų nebuvo lankęsi net Gedimino pilyje.”
Bet penktadienį dainininkams buvo jau paskutinė viešnagės sostinėje diena. Tūkstančiai balsų drebino Vingio parko estradą – čia nuskambėjo svarbiausias 7-osios Moksleivių dainų šventės akordas.
Daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų suaudė margus dainų raštus į skambią Dainų dienos kompoziciją „Mūsų vardas – Lietuva”.
„Dainavimo didžiuliame chore įspūdis – ryškiausias švenčių prisiminimas”, – neabejojo tauragiškė muzikos mokytoja Sigutė Pumputienė, dainavusi dar pirmosios Moksleivių dainų šventės chore 1964-aisiais.
„Tada buvau pradinukė. Prisimenu, koks sunkus buvo mano maišas su daiktais, kokiomis prastomis sąlygomis gyvenome – prausėmės lauke prie čiaupų, – keliavo mintimis į pirmąją Moksleivių dainų šventę mokytoja. – Bet labiausiai iš tos šventės įsiminė dainavimas.
Galingas ir vieningas tūkstančių balsų skambesys. Dainavimo grožio pojūtis.
Jis pasikartojo ir penktadienį. Ypač sujaudino ta tylos sekundė nuskambėjus „Lietuva brangi”.
Penktadienį 21 val. šventės choras sugaudė dar galingiau, kai publika drauge užtraukė Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę”.
Šiandien Moksleivių dainų šventę tęs Šokių diena „Laiko vaikai” sostinės „Siemens” arenoje.
Sekmadienio vakarą renginį vainikuos ansamblių vakaras „Tai gražiai, gražiai mane augino” Kalnų parke.
Vietoj finalinių šventės fejerverkų bus uždegta įspūdinga devynių metrų aukščio menininko Kęstučio Musteikio sukurta šiaudinė skulptūra „Saulės bokštas”.
Nesaldi
Į Dainų šventę Vilniuje iš visos Lietuvos susirinkusiems moksleiviams nuotaiką gadino ne tik lietingi orai, bet ir ledų kainos.
Dainų šventės dalyviai ir svečiai nustebo išvydę ledų Vingio parke kainas.
Už ledus, kurie parduotuvėje kainuoja litą ar šiek tiek daugiau, čia teko pakloti pustrečio lito.
Jei kas susigundė pasmaguriauti šokoladu glaistytais ledais, buvo priverstas pakloti net penkis litus, o porcijomis parduodamų ledų vienas rutuliukas atsiėjo pusketvirto lito.
„Man sūnus net paskambino iš repeticijos Vingio parke ir klausė, ar galėtų nusipirkti ledų už penkis litus. Alytuje tokių ledų kainų apskritai nėra. Jei jie tiek kainuotų, tikrai nepirktume.
Geriau jau kokių nors uogų nusipirkti”, – stebėjosi vieno choristo motina.
Jaunos ledų pardavėjos, pasamdytos dirbti per Dainų šventę, dėliodamos ledų kainas irgi gūžčiojo pečiais: „Dabar beveik visose Vilniaus parduotuvėse ledams taikomos nuolaidos. Jeigu vaikai nepirks ledų, turėsime tenkintis mažesniu uždarbiu.”
Kol pardavėjos dėliojo kainas, keli žemaičių tarme šnekantys paaugliai skaičiavo centus ir, nusipirkę vieną porciją pigiausių ledų, pasidalijo ją per pusę.
„Nesaldi ta Dainų šventė Vilniuje”, – kreivai šyptelėjo, išvydę smalsius žvilgsnius.
