T. Kantoras (1915–1990) – tapytojas, piešėjas, scenografas, režisierius, eksperimentinio teatro kūrėjas ir teoretikas, hepeningų ir meninių manifestų autorius, Krokuvos (1967–1968) ir Hamburgo (1961) dailės akademijų profesorius, svariai prisidėjęs prie meninio avangardo formavimosi Lenkijoje, ypač Krokuvoje.
Savo šalyje menininkas daugiausia bendradarbiavo su svarbiomis naują, avangardinį, meną populiarinančiomis galerijomis „Krzysztofory” Krokuvoje ir „Foksal” Varšuvoje.
Čia jis rengė naujojo meno parodas ir hepeningus.
Po tapybos ir scenografijos studijų Krokuvos dailės akademijoje (1934–1939) T. Kantoras įkūrė kelias menininkų grupes – Krokuvos Nepriklausomą pogrindinį teatrą (1942–1944), Jaunųjų dailininkų grupę (1943–1947), Menininkų klubą (1948–1949), 1957 m. atnaujino prieškario „Krokuvos grupės”, maištavusios prieš tradicinį akademinį meną, veiklą.
Nuo 1955 metų T. Kantoras vadovavo savo įkurtam teatrui „Cricot 2”.
Pradėjęs nuo „žaidimų su Witkacy”, kai statė spektaklius pagal žymių lenkų dailininkų ir dramaturgų kūrinius, vėliau ėmė režisuoti remdamasis autobiografiniais epizodais.
Menininkas sukūrė įvairių teatro koncepcijų – beformio teatro, nulinio teatro, hepeningo teatro, neįmanomo teatro ir mirties teatro.
T. Kantoro teatrinė kūryba buvo stipriai susijusi su daile.
„Tai buvo meilės trikampis. Aš, tapyba ir teatras”, – rašė menininkas.
Dailės objektai, scenografija spektakliuose vaidino kaip ir aktoriai. Jie reiškė tiek pat, kiek ištariamas žodis.
Nuo 1969 metų su teatru „Cricot 2” T. Kantoras daug kartų gastroliavo visame pasaulyje.
T. Kantoro dailę įkvėpė anuomet naujos meno kryptys – siurrealizmas, beformė dailė ir konceptualusis menas – su kuriomis jis susipažino dažnai gastroliuodamas užsienyje.
Nuo 1964 metų dailėje ir teatre T. Kantoras plėtojo savo sukurtą ambalažo meninę viziją, kurios kelis pavyzdžius galima išvysti ir šioje parodoje.
Šio menininko kūryba turėjo įtakos ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos, ypač XX a. II pusės, meno scenai. T.Kantoro studijoje lankėsi Vincas Kisarauskas, jo kūriniai padrąsino ir Valentiną Antanavičių imtis asambliažo technikos.