Ryšių istorijos muziejuje veikia tarptautinio vaizduojamosios dailės festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose” plenero darbų paroda.
Joje galima pamatyti 10 lietuvių ir įvairių užsienio šalių autorių kūrinius, kuriuos jie nutapė 10 dienų Pašto istorijos muziejaus kiemelyje vykusiame plenere. Dailininkai viešėdami Kaune ne tik kūrė, bet ir domėjosi miestu.
Nustebino gausios vestuvės
„Patinka Kauno architektūra ir gamta. Tačiau geriausi prisiminimai, kuriuos parsivešiu, bus apie žmones”, – tikino viena plenero dalyvių Jone Frima iš Nyderlandų.
Moteris, gavusi kvietimą dalyvauti kūrybinėje stovykloje Kaune, ilgai abejojo. Domėjosi, ar viliojama į civilizuotą šalį. Vėliau prisiminė, kad 1990 metais, lietuviams kaunantis dėl nepriklausomybės, apie mūsų šalį girdėjo daug.
Tai paskatino dailininkę atvykti ir savo akimis pamatyti Lietuvą. J. Frima tikino, kad atvykusi į Kauną nenusivylė.
„Vieną darbų tapiau Rotušės aikštėje. Mačiau – vyksta daug gražių vestuvių. Pajutau nuo žmonių ir Rotušės spinduliuojančią nuostabią energiją. Man atrodo, kad jūs, kauniečiai, nepaprastai optimistiški žmonės, o šalis turi didelę gražią ateitį”, – tikino realistiniu stiliumi tapanti moteris.
Kelis viešnios darbus įkvėpė Ryšių istorijos muziejaus aplinka. Moteris nupiešė Paštininko skulptūrą ir kelias interjero detales.
Tikėjosi sovietų palikimo
Lietuvos istorijai neliko abejingas ir kitas plenero dalyvis Andrea Rossi. Viename iš savo darbų jis nutapė Maironį, kurio portretas persilieja su moters veidu.
„Sužinojau, kad Maironis yra jūsų dainius. O moters siluetas simbolizuoja dabartinę Lietuvą, jos žmones”, – apie kūrinį pasakojo italas.
Iki kvietimo dalyvauti plenere A. Rossi nebuvo lankęsis nei Lietuvoje, nei kitose Rytų Europos šalyse. Manė, kad vyksta į posovietinę valstybę, kurioje bus daug šios santvarkos palikimo.
„Labai nustebau, kad esate vakarietiška civilizuota šalis su puikia senovine architektūra”, – prisipažino menininkas.
Jam patiko Prisikėlimo bažnyčia, Pažaislio vienuolynas, senamiestis, kuriame gyvenimas verda ir naktį.
A. Rossi, jau kelerius metus gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, pabrėžė, kad ir mūsų merginos labai žavios.
Įtampos Lietuvoje nejuto
Lenkas skulptorius, scenografas ir tapytojas Marcinas Zalewskis iki plenero Lietuvoje taip pat nėra lankęsis. Jis manė, kad dviejų kaimyninių šalių kalbos bus panašios ir jis Lietuvoje galės jaustis tarsi namie.
„Tačiau pasirodė, kad lietuviškai nieko nesuprantu”, – šypsojosi menininkas.
Vyras tvirtino, kad daugiau jokių išankstinių stereotipų vykdamas į Lietuvą neturėjo. Nepaisė kalbų apie įtemptus dviejų tautų santykius. Tos įtampos sakė ir nepajutęs.
„Atvirkščiai, aš sutikau malonius, paslaugius, atvirus žmones. Taip pat iki šiol nesidomėjau ir lietuvių menininkų kūryba. Apsilankęs muziejuose supratau, kad jūsų kūrėjai labai aukšto lygio. Tai privertė su dar didesne pagarba žvelgti ne tik į jūsų istoriją, bet ir šiandieną”, – tikino M. Zalewskis.
Dailininkai sulaukė gerbėjų
Plenere dalyvavo ir menininkai iš Gruzijos, Kazachstano bei Lietuvos.
Užsieniečiai gyveno viename iš senamiesčio viešbučių ir maitinosi menininkų pamėgtoje kavinėje. Vakarais lankydavo barus. O nuo ankstyvo ryto iki 20 valandos darbuodavosi Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje.
Muziejaus administracija pirmomis dienomis stebėjosi, kad, jai dar nepradėjus dirbti, menininkai jau būriuodavosi Rotušės aikštėje norėdami patekti į savo kūrybos erdvę.
Pleneras priviliojo ir smalsių kauniečių.
„Vakar čia praleidau visą dieną. Šiandien ir vėl atkeliavau pabendrauti su menininkais”, – pasakojo kiemelyje sutikta kaunietė Irena Krulickienė. Meniškos sielos senjorė kalbino menininkus ir net atgabeno parodyti laisvalaikiu pačios nutapyto paveikslo.
Pleneras sudomino ir kaunietės bičiulę Aldoną Katelienę, į senamiestį atkakusią iš Kauno rajono.
„Esame labai laimingos, kad galima pamatyti, kaip kuria menininkai. Tokie projektai pagyvina mūsų gyvenimą”, – tikino moterys.
Suteikė menininkams galimybę bendrauti
Tarptautinio vaizduojamosios dailės festivalio „Menas senuosiuose dvaruose” plenero tema buvo Kaunas, kaip kultūros, kūrybos ir komunikacijos erdvė.
Plenere buvo siekiama, kad įvairių šalių menininkai tarpusavyje pasidalytų įvairių tapybos mokyklų meistrystės patirtimi, pamatytų technikų įvairovę, susipažintų su Kauno menininkų bendruomene.
Svarbiausia plenero užduotis buvo parodyti žmonėms kūrybos procesą, suteikti galimybę pabendrauti su kūrėjais.