VDA Kauno fakulteto Keramikos katedros vedėjas Remigijus Sederevičius sakė, kad šios specialybės studentų kasmet mažėja. Pernai dėstytojas turėjo tik 7 auklėtinius.
Ne daugiau norinčiųjų studijuoti šią meno šaką atsiranda ir Vilniuje.
„Anksčiau konkuruodavome. Tačiau supratome, kad norėdami išsaugoti tradicijas turime vienytis.
Todėl ir surengėme bendrą jaunųjų menininkų parodą”, – sakė R. Sederevičius.
Jaunieji keramikai linkę eksperimentuoti. Kai kurie tradicinį molį, porcelianą, akmens masę derina su neįprastomis medžiagomis.
Taip pasielgė ir Justina Barzdaitė, savo darbui „Laikas ir transformacija” panaudojusi taurųjį porcelianą ir paprastus karštus klijus.
Kiti menininkai kuria pasiremdami animacijos tradicijomis. Žilvinas Labanauskas nulipdė ir išdegė ironiškų figūrų ciklą, kurį pavadino „Rokiui: už neilinį indėlį į kino meną”.
Tomui Zlotnikovui labiau rūpėjo ne medžiagos ir technologijos, bet idėja. Jaunas menininkas sakė, kad jį domina kinetiniai objektai. Todėl jis sukūrė darbą „Spaudimas”, primenantį amžinąjį variklį.
„Tik mano sistema – be variklio. Vanduo, veikiamas spaudimo, vamzdeliais bėga iš indo į indą amžinu ratu”, – apie savo idėją pasakojo T. Zlotnikovas.
Edvinas Vasiliauskas pasielgė praktiškiau.
Nulipdė įvairių formų riešutines, nes yra įsitikinęs, kad žmonėms nepatogu riešutus gliaudyti laikant saujoje.
„Pastaraisiais metais visame pasaulyje keramika dažnai derinama su kitomis meno sritimis – grafika, animacija arba filmuota medžiaga.
Šias tendencijas galima pamatyti ir mūsų jaunųjų menininkų darbuose”, – sakė studentų vadovas R. Sederevičius.
