Radikaliais eksperimentais pagarsėjęs kompozitorius šiuo kūriniu metė naują iššūkį publikai, privertęs ją įsiklausyti į save. Būtent taip nuteikė Š. Nako „Ketmanas“, priminęs lėtai gęstančių garsų ir intervalų virtinę.
„Ketmano“ fenomenui – masinės vaidybos ir apsimetinėjimo totalitarinėje XX amžiaus Europoje reiškiniui – C.Miloszas skyrė visą knygos „Pavergtas protas“ skyrių.
Š. Nakas tarsi surado savo kūriniu alternatyvų komentarą „ketmano“ sąvokai. „Mano muzika nieko neprimeta nei atlikėjui, nei klausytojams, bet leidžia jiems išgirsti savo vidinį balsą“, - kalbėjo apie kūrinio idėją autorius.
Tačiau klausytojų šnabždesiai ir dūsavimas, suolų braškėjimas ir durų girgždėjimas, mobiliųjų telefonų garsai bažnyčioje liudijo, jog publika nenusiteikusi laužyti koncertų stereotipų. Ji, rodėsi, lengviau atsiduso, D. Kirilauskui nėrus į jausmingą Cesaro Francko muzikos stichiją.
Neseniai Š. Nakas „beveik negirdimos muzikos“ autorinį vakarą sostinėje buvo netgi pavadinęs „seansu“. Mat jos klausymosi procedūra, anot kompozitoriaus, „nutolsta nuo tradicinių koncertinių ritualų“.
Tai kūriniai, savaip primenantys nuobodulio estetikos lietuvių fotografijoje darbus. Pirmadienį Nidos meno kolonijoje Th. Manno festivalis kaip tik pristatė „Nuobodulio estetikos“ fotoparodą, kuri kviečia žiūrovus kasdienybėje įžvelgti būties mįsles ir grožį, įsiklausyti į save.
Šioje parodoje naujausius darbus pirmą kartą pristato fotografai Alvydas Lukys, Gintautas Trimakas ir Gintaras Zinkevičius, mažai rodytus kūrinius eksponuoja Remigijus Pačėsa ir Remigijus Trieigys.
Šiemetis 16-asis Th. Manno festivalis tęsia pernai pradėtą, Cz. Miloszo knygų įkvėptą trimetį teminį ciklą. Tačiau beveik visose jo programose – „Žodžio“, dailės ir muzikos renginiuose – tradiciškai driekiasi ir Th.Manno kūrybos bei Nidos istorijos gijos.
Liepos 16-ąją, Th. Manno namelio bičiulių dieną, festivalyje viešėjo dažnas jo svečias – rašytojas ir psichologas, Th. Manno vaikaitis Frido Mannas. Šį kartą jis pristatė šiemet išleistą savo knygą „Mano Nida“ (“Mein Nidden“), kurioje grįžta prie savo šeimos ir krašto istorijos.
Šį šeštadienį festivalio publikos laukia susitikimas su dar vienu Nidos patriotu – žurnalistu Leonu Stepanausku, parašiusiu knygą „Tomas Manas ir Nida“.O liepos 17-ąją, 18 val. Neringos istorijos muziejuje bus atidaryta dailininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891-1967) darbų paroda „Kuršių nerijos apžavėta“.
