Viena projekto kūrėjų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vyresnioji mokslo bendradarbė Ingrida Veliutė pasakojo, jog įvairiuose senuosiuose Kauno rajonuose yra 2 tūkstančiai gyvenamųjų ir kitų architektūrinę vertę turinčių medinių pastatų.
„Kaunas iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria labai įvairia XIX amžiaus pabaigai–XX amžiaus pradžiai būdinga miestietiška medine architektūra.
Tebestovi dvareliai, miestiečių, kariškių, geležinkelininkų namai, vasarnamiai, vilos”, – pasakojo mokslininkė.
Dėl gyventojų neišmanymo, pinigų trūkumo senieji mediniai namai vis labiau apleidžiami arba netinkamai atnaujinami, todėl praranda architektūrinę bei paveldosauginę vertę.
VDU Menų fakulteto Menotyros katedros darbuotojai, studentai ir miesto paveldosaugininkai sumanė sukurti medinės Kauno architektūros duomenų bazę „Archimedė”.
Trejus metus specialistai rinko istorines žinias apie įdomiausius medinius pastatus, lankėsi įvairiuose Kauno rajonuose, įsiprašinėjo į gyventojų namus, aprašė dabartinę, daugiausia gyvenamųjų medinių namų, būklę.
Visa informacija neseniai pateikta „Archimedės” interneto svetainėje.
Iki šiol pavyko surinkti išsamių žinių apie 70 pastatų. Iki kitų metų planuojama pateikti informaciją apie dar 30 medinių namų.
Kauno medinės architektūros duomenų bazėje yra ir praktinių patarimų gyventojams, kaip elgtis su vertinga architektūra, kaip ją atnaujinti, kokių įstatymų laikytis.
„Tikimės, kad projektas padės suburti medinių namų išsaugojimu suinteresuotą bendruomenę, dalintis žiniomis ir patirtimi. Taip pat siekiame atkreipti įvairių sričių specialistų ir miesto ūkio strategų dėmesį, kad medinė architektūra būtų pripažinta miesto kultūrine vertybe, kurią būtina saugoti”, – sakė I. Veliutė.