Tradiciškai renginys prasidėjo mišiomis Račkiškių koplyčioje. Po jų pašventinus gėles, žolynus, javus, daržoves ir duoną, žmonės pasklido pramogauti po muziejaus sodybas.
Šiemet daugiausia linksmybių vyko Aukštaitijos kaimo sodybose. Jose buvo siekiama atgaivinti praėjusio amžiaus 3 – 4 dešimtmečių šventadienius.
Šventės dalyviai vaišinosi užkandžiais, važinėjosi kinkytomis brikelėmis, jodinėjo arkliais, mušė ritinį, mokėsi kaimiškų jaunimo žaidimų, dalyvavo loterijose.
Sodybose buvo kepama duona, kiaušinienė, koncertavo kapelos, ansambliai, spektaklius rodė liaudies teatrai, savo dirbinius pristatė liaudies meistrai.
Po muziejaus sodybas vaikštinėjo įvairiomis puokštėmis ir gėlių vainikais nešinos moterys bei vaikai. Puokštė – svarbiausias Žolinės šventės atributas.
Senovėje sakydavo: „Jei per Žolinę neturėsi rankoje gėlių, velnias į ją įkiš savo uodegą.”
Idėjų, kaip susirišti Žolinės puokštę, buvo galima pasisemti atskirų Lietuvos regionų puokščių parodoje. Puokštėse puikavosi ne vien žolynai, bet ir vaisiai bei daržovės. Kūrėjai į puokštes įrišo obuolius, kriaušes, morkas, agurkus, kopūstus, cukinijas.
Šventėje dalyvavusių muziejininkių ir žolininkių teigimu, kiekvienas augalas turi skirtingų galių, todėl žinantys, ką jie simbolizuoja, gali išvengti ligų ir nelaimių, prisišaukti sėkmę ir turtą.
Žolininkės tikino, kad morintiems žiemai prisirišti gardžiai kvepiančių ir vaistingų augalų bei vantų, dar nevėlu laukuose prisirinkti žolynų.
Buvo galima sužinoti, kurie žolynai tinkami smilkyti, kaip žoleles panaudoti buityje švarai palaikyti, grožiui ir sveikatai. Norintys galėjo išgirsti kaip natūraliai gaminamas muilas bei kosmetikos priemonės.
Švenčiama visoje Lietuvoje
Lietuvoje švenčiama Žolinė – švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Apie tai praneša naujienų agentūra ELTA. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai – Pivašiūnuose, Krekenavoje, Zarasuose, Rumšiškėse, Pažaislyje ir kitur. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą, – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai. Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą, nerado jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 metais popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa. Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnificat“, o kaimo žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventųjų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado ir kitų negandų. Arkivyskupas S. Tamkevičius: „Tikėjimo kelionėje labai svarbu, kad keliautume ne vieni“ Žolinės iškilmėmis Krekenavoje trečiadienį prasidėjo švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų atlaidų aštuondienis. Iškilmingoms šv. mišioms Krekenavos bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus vyskupai, kunigai iš visos Lietuvos. Šįmet Žolinės atlaidai Krekenavoje skiriami Palaimintojo Jurgio Matulaičio metams ir Lietuvos atgimimo šauklio poeto Maironio gimimo 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915–1918 metais, Maironis tarnavo Krekenavos parapijoje, čia parašė poemą „Mūsų vargai“, suredagavo iš lenkų kalbos išverstą giesmę Mergelei Marijai. „Jonas Mačiulis (Maironis. – Red.), kaimo vaikas, per atkaklų darbą pasiekęs kunigystę, gavęs aukštąjį teologinį išsilavinimą, galėjo būti laimingas profesoriaudamas Petrapilio akademijoje, juo labiau kad ir atlyginimas ten buvo labai solidus. Tačiau vyskupo pakviestas Maironis grįžta į Lietuvą, Žemaičių kunigų seminariją, anuomet buvusią Kaune, kad ruoštų būsimus kunigus. Lietuvoje Maironis gauna keturis kartus mažesnį atlyginimą, bet nesvarsto, o gal likti ten, kur didesni pinigai, kaip neretai svarsto mūsų tautiečiai. (...) Maironis šito nesvarsto, jis myli tėvų žemę ir nori pasiaukoti savo tautiečiams“, – savo homilijoje sakė arkivyskupas S. Tamkevičius. „Gyvename tokioje kultūroje, kur daugiausia dėmesio skiriama tam, kad žmogus tik gerai jaustųsi turėdamas daug pinigų ir malonumų. Pramogos, sportas, alus, ir ne tik jis, bando užimti žmonių protus ir širdis. Nepaliekama vietos ryšiui su Dievu ir atsakomybei už visus žmones. Nėra lengva gyventi tikėjimu, kai mus supanti aplinka darosi vis abejingesnė dvasinėms vertybėms. Todėl tikėjimo kelionėje labai svarbu, kad keliautume ne vieni. Švč. Mergelė Marija yra mūsų bendrakeleivė ir vadovė. Kas su ja keliauja, turi garantiją, kad jo gyvenimo kelionė bus apvainikuota pergale, kad būsime tomis žvaigždėmis, kurios nebus nušluotos iš dangaus, bet liks ten amžiams“, – kalbėjo arkivyskupas. Didieji Krekenavos atlaidai truks iki rugpjūčio 21 dienos. Kiekvieną atlaidų dieną bus meldžiamasi už įvairias visuomenės grupes: katechetus, pranciškonus pasauliečius, šeimas, ligonius, o atlaidai baigsis Jaunimo diena. Krekenavos bažnyčia – garsiausia Marijos šventovė Panevėžio vyskupijoje, ant Nevėžio krantų. Jos įžymybė – stebuklingas švč. Mergelės Marijos paveikslas, kuris sutraukia daug maldininkų, ypač per švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų – Žolinės atlaidus. Didžiąją Krekenavos atlaidų dieną minimos ir Krekenavos bazilikos konsekravimo, kai per 2011 metų Žolinę popiežiaus Benedikto XVI sprendimu bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, metinės.
