Šventės iniciatoriai kvietė ateiti visus – ir po karo atgimstančio miesto griuvėsiuose išaugusią kartą, ir šių dienų klaipėdiečius, bet nesitikėjo, kad jų susirinks tiek daug.
Idėja sukviesti po Lietuvą išsibarsčiusį pirmųjų pokario dešimtmečių uostamiesčio jaunimą kilo klaipėdietei etnologei Valerijai Jankūnaitei, jai iškart pritarė žurnalistė Gražina Juodytė, verslininkė Loreta Beržinskienė, buvęs ilgametis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, savivaldybės darbuotoja Audra Daujotienė.
„Smagu, kad mano karta brangina prisiminimus, kad nereikėjo daug raginti ar specialiai kviesti žmonių. Sužinoję apie šventę jie patys skambino vieni kitiems. Vadinasi, mums dar svarbu susieiti ir pasibūti, pasidalinti tuo, kas brangu“, – džiaugėsi V. Jankūnaitė ir pridūrė, kad per Žolinę būtina pabūti draugų ar artimųjų būryje.
Senamiesčio kiemo vaikų šventėje įvyko keli jaudinantys buvusių klasės draugų susitikimai. Puikia proga pasimatyti pasinaudojo net trys tuometės 4-osios vidurinės mokyklos abiturientų laidos.
Visi susidomėję apžiūrinėjo nuotraukų parodą „Gražiausia jaunystės akimirka“ – kelių dešimtmečių senumo fotografijas, džiaugėsi jose suradę savus namus ar jaunystės draugus. Į šventę žmonės atsinešė ir dar daugiau senų fotografijų.
Prie nostalgiškų prisiminimų itin tiko klaipėdiečių Antano Čapo, Simono Donskovo, Edmundo Kučinsko, Šarūno Juškevičiaus, Stasio Rezgevičiaus dainos, pianisto Sauliaus Šiaučiulio atliekamos melodijos. Visi sustoję sugiedojo „Ilgiausių metų“, o užgrojus „Mingės“ kapelijai pakilo nuo suolų šokti.
Kažkada senamiestį puošęs fontanėlis su gulbėmis buvo bene mėgstamiausia to meto fotografavimosi vieta. Ir šiandien, kaip senais gerais laikais, visi stengėsi įsiamžinti prie išdidintos senos nespalvotos fotografijos.
Pirmoji Senamiesčio kiemo vaikų šventė pavyko. Tikimasi, kad ir ateityje per Žolinę šalia „Meridiano“ susitiks savo miestą mylintys klaipėdiečiai.
