Šventės iniciatoriai kvietė ateiti visus – ir po karo atgimstančio
miesto griuvėsiuose išaugusią kartą, ir šių dienų klaipėdiečius, bet
nesitikėjo, kad jų susirinks tiek daug.
Idėja sukviesti po Lietuvą išsibarsčiusį pirmųjų pokario dešimtmečių
uostamiesčio jaunimą kilo klaipėdietei etnologei Valerijai Jankūnaitei,
jai iškart pritarė žurnalistė Gražina Juodytė, verslininkė Loreta
Beržinskienė, buvęs ilgametis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius,
savivaldybės darbuotoja Audra Daujotienė.
„Smagu, kad mano karta brangina prisiminimus, kad nereikėjo daug raginti
ar specialiai kviesti žmonių. Sužinoję apie šventę jie patys skambino
vieni kitiems. Vadinasi, mums dar svarbu susieiti ir pasibūti,
pasidalinti tuo, kas brangu“, – džiaugėsi V. Jankūnaitė ir pridūrė, kad
per Žolinę būtina pabūti draugų ar artimųjų būryje.
Senamiesčio kiemo vaikų šventėje įvyko keli jaudinantys buvusių klasės
draugų susitikimai. Puikia proga pasimatyti pasinaudojo net trys
tuometės 4-osios vidurinės mokyklos abiturientų laidos.
Visi susidomėję apžiūrinėjo nuotraukų parodą „Gražiausia jaunystės
akimirka“ – kelių dešimtmečių senumo fotografijas, džiaugėsi jose
suradę savus namus ar jaunystės draugus. Į šventę žmonės atsinešė ir dar
daugiau senų fotografijų.
Prie nostalgiškų prisiminimų itin tiko klaipėdiečių Antano Čapo, Simono
Donskovo, Edmundo Kučinsko, Šarūno Juškevičiaus, Stasio Rezgevičiaus
dainos, pianisto Sauliaus Šiaučiulio atliekamos melodijos. Visi sustoję
sugiedojo „Ilgiausių metų“, o užgrojus „Mingės“ kapelijai pakilo nuo
suolų šokti.
Kažkada senamiestį puošęs fontanėlis su gulbėmis buvo bene mėgstamiausia
to meto fotografavimosi vieta. Ir šiandien, kaip senais gerais laikais,
visi stengėsi įsiamžinti prie išdidintos senos nespalvotos
fotografijos.
Pirmoji Senamiesčio kiemo vaikų šventė pavyko. Tikimasi, kad ir
ateityje per Žolinę šalia „Meridiano“ susitiks savo miestą mylintys
klaipėdiečiai.