„Nuo XIV a. iš Lietuvos buvo vežamos, vagiamos, grobiamos kultūros vertybės, kurios šiandien puošia pačius prabangiausius pasaulio muziejus. Vyriausybė, sekdama kitų valstybių pavyzdžiu, turėtų siekti vertybių grąžinimo. Štai 2002 metais Vokietija sugrąžino Rusijai 7 paveikslus, per karą išvežtus iš SSRS, Estija 2004 m. perdavė Vokietijai Albrechto Durerio altoriaus dalį, kuri buvo laikoma dingusi per karą, Rusija 2006 metų pradžioje grąžino Vengrijai 134 knygas iš reformatų koledžo bibliotekos. Kas Lietuvai grąžins vertybes, jeigu mes net neprašome jų grąžinti?“, - sakė K. Masiulis.
Lietuvos Vyriausybė 2003 m. yra priėmusi nutarimą, kuriame rašoma, kad bus siekiama surinkti informaciją apie Lietuvos kultūros vertybes užsienyje ir bus siekiama jas susigrąžinti.
„Vyriausybė ir Kultūros ministerija neskiria reikiamo dėmesio šiam klausimui. Nėra sudaryti vertybių katalogai arba jie neprieinami visuomenei, nėra nustatyta vertybių kaina, nevedamos derybos su užsienio valstybėmis, nekeliamas klausimas tarptautinėje erdvėje, nepakankamai bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip UNESCO ar Europos Taryba. Vertybių grąžinimo klausimas yra užmirštas ir atsidūręs politinės darbotvarkės paraštėje“, - įsitikinęs parlamentaras.
Pasak Seimo nario, kitos valstybės vykdo aktyvią savo vertybių grąžinimo politiką. Belgijoje prie Ekonomikos ministerijos veikia Kultūros vertybių grąžinimo tarnyba, pradėjusi veiklą nuo 1946 m. Aktyviai veikia Lenkijos kultūros vertybių restitucijos tarnyba prie Užsienio reikalų ministerijos.
Mokslininkai skaičiuoja, kad užsienyje yra dešimtys tūkstančių iš Lietuvos išgabentų kultūros vertybių, tokių kaip Lietuvos metrika, Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras, Vilniaus senienų muziejaus vertybės, išvežtos 1868 m. Šių ir kitų eksponatų vertė siekia milijonus litų.