Išoriškai praktiškai pabaigtam teatro pastatui įrengti reikia
27 mln. litų. Gauta 7 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES), o
likusias lėšas - 20 mln. litų - turėtų skirti valstybė.
„Kol kas lėšų mes neturime tiek, kiek reikia. Valstybė yra
įsipareigojusi iki 2015 metų duoti pinigų, kad pabaigtume teatrą.
Bet kol kas tokios žinios, kad iki 2015 metų turime tik apie 15 mln.
litų. Galvojame, kad baigus statyti Valdovų rūmus, gal liks pinigų
užbaigti ir mūsų teatrą. Jeigu iki 2015 metų nepastatysime,
nepradėsime veikti, ES pinigus reikės grąžinti. Manau, kad niekas
šito nenori“, - BNS sakė teatro vadovas.
Pasak jo, teatro pastatas išoriškai jau sutvarkytas ir
nudažytas, lieka tik vidaus darbai: „Kitąmet visi plytiniai darbai
bus baigti, bet laukia didžiausia investicija į technologijas - į
sceną, žiūrovų salę, kadangi žiūrovų salė bus vienintelė
tokia Lietuvoje, kai parterio kėdės pasislepia, kai reikia -
atsiranda“.
G. Pranckūno teigimu, nors kasdienybė nelengva, kol kas
stengiamasi dirbti nedejuojant.
„Kasdienybę tai mums labai sunkina, bet nedejuojame - kito kelio
nėra, ir spektakliu „Mums viskas gerai“ simboliškai galime pasakyti,
kad mes nedejuojame, dirbame“, - BNS sakė G. Pranckūnas.
Režisieriaus Jono Vaitkaus statomas optimistinis spektaklis „Mums
viskas gerai“ pagal jaunos lenkų dramaturgės Dorotos Maslowskos
pjesę - viena iš dviejų rugsėjį numatomų
premjerų.
„Spektaklis labai galingas - įdėta daug rūpesčio, daug
talento, vaidina beveik visas teatro kolektyvas ir iš šalies net
pakviesti jauni menininkai, jauni artistai.
„Žvejų rūmuose“, kur mes vaidiname, turėtų skambėti tas
spektaklis“, - sakė G. Pranckūnas.
Rugsėjo pabaigoje žiūrovai išvys ne viename Lietuvos teatre
kuriančios latvių režisierės Maros Kimelės pastatymą pagal
švedų dramaturgo Pero Olovo Enquisto „Lūšies
valandą“. Šis spektaklis kuriamas ne Žvejų rūmuose, o senosiose
teatro patalpose.
„Statome senajame teatre, senose patalpose, ir kol dar šalčiai
neužėjo, norime suvaidinti ten keletą spektaklių, kad žiūrovas
prisimintų, kad mūsų teatras buvo, yra ir bus“, - teigė teatro
vadovas.
Iki Naujųjų metų žadamos dar dvi premjeros. Režisierius Gytis
Padegimas statys spektaklį „Aukščiausios klasės merginos“ pagal
anglų dramaturgės Caryl Churchill pjesę „Top
girls“, o Ramunė Kudzmanaitė - kroatų dramaturgo Matė
Matišičiaus „Moterį be kūno“.
Kitąmet 50 metų darbo uostamiesčio teatre sukaktį minėsiantis
teatro meno vadovas Povilas Gaidys žada statyti spektaklį pagal
amerikiečių Peterio ir Walterio Marksų pjesę „Tai padarė liokajus“, kuriame pats turėtų kurti
pagrindinį vaidmenį.
„Kalbamės toliau dėl pastatymų su mūsų garsiais
režisieriais, ir su Rimu Tuminu, kad kitą sezoną atvyktų“, -
tikino G. Pranckūnas.
Pasak jo, nors iš Klaipėdos išvažiavo kai kurie svarbūs
aktoriai - Vytautas Anužis, Nelė Savičenko, Monika Vaičiulytė, -
jie grįžta vaidinti pagal autorines sutartis, teatre taip pat
atsiranda naujų aktorių.
„Kai savo teatro neturime, reikia intensyviai dirbti, sustoti
negalime. Stengiamės, kad aktoriai būtų užimti - tie, kurie liko.
Stengiamės priimti ir jaunų aktorių, jaunų režisierių, kurie
baigė mūsų universitetą. Pas M. Kimelę vaidina du jauni vaikinai,
baigę režisūrą mūsų universitete, vaidina buvusi Kauno teatro
aktorė Virginija Kochanskytė - kai išeina vieni, ateina kiti.
Atsinaujinimas teatrui yra labai gerai“, - tvirtino G. Pranckūnas.
Teatro vadovas sako besitikintis, kad daugiau jaunimo ateityje
pritrauks rekonstruotas modernus teatro pastatas.
„Manau, kad su naujo teatro atidarymu ateis jauni, perspektyvūs
režisieriai ir vadovai. Vėl grįš labai geras kūrybinis Klaipėdos
dramos teatro vardas“, - teigė jis.
Klaipėdos dramos teatro užuomazga laikomi 1935 metai, kai į
Klaipėdą buvo perkeltas uždarytas Šiaulių teatras. Pavadintas
Klaipėdos valstybiniu teatru veikė iki 1939 metų pavasario -
Klaipėdos krašto aneksijos. Po karo buvo kuriamas iš esmės naujas
teatras.
1945 metų spalio 1 dieną įsteigtas Klaipėdos muzikinės
komedijos teatras. Oficialus teatro atidarymas įvyko 1946 metų
liepos 27 dieną K. Jurašūno muzikinės pjesės „Eglė žalčių
karalienė“ premjera.