Danės krantinę siūloma pakrikštyti Trojos atradėjo H. Šlymano vardu

Klaipėdoje netyla diskusijos dėl to, kokius vardus suteikti Danės krantinėms. Dešiniąją ir kairiąją siūloma padalinti į šešias dalis ir kiekvieną iš jų pavadinti miesto istoriją ir dabartį menančiais vardais. Ginčų nekilo dėl istorikų siūlymo krantines abipus upės žiočių ir toliau vadinti Pietiniu ir Šiauriniu ragu. Tačiau nuomonės išsiskyrė dėl bevardžio ruožo dešiniajame Danės krante nuo „Švyturio menų doko“ iki Pilies tilto. Istorikai siūlo jį vadinti Senosios Muitinės krantine, nes šioje vietoje nuo devynioliktojo amžiaus stovėjo didžiulis muitinės pastatų kompleksas su sandėliais ir sodu. Iš miesto valdžios pasigirdo nuomonių, jog miestiečių ir turistų smalsumą labiau sužadintų garsaus vokiečių archeologo Heinricho Šlymano, viešėjusio uostamiestyje, vardas.

Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

Oct 2, 2012, 3:03 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 10:19 AM

H. Šlymanas atrado ir tyrinėjo legendinius Trojos ir Mikėnų miestus. 1854-aisiais, didžiojo miestą nusiaubusio gaisro išvakarėse, į Klaipėdą iš Amsterdamo atplaukė du H. Šlymano prekėmis pakrauti garlaiviai. Išgirdęs apie nelaimę, į Klaipėdą atskubėjo ir pats H. Šlymanas. Tačiau jo kroviniai gaisro metu nenukentėjo. Atgabentoms prekėms neatsiradus vietos Mejerio sandėliuose, jas darbininkai iškrovė kitoje vietoje, kurios gaisras nepalietė. H. Šlymanas liko Klaipėdoje prižiūrėti, kaip realizuojamos prekės, gautą pelną jis galėjo investuoti į tolesnį verslą, o po kelerių metų pasitraukti iš prekybos ir atsidėti reikšmingiems archeologo darbams.

Klaipėdos miesto vicemero Vytauto Čepo, būtų neprotinga nepasinaudoti tuo, kad miesto istorijoje ryškiai įrašytas šios garsios asmenybės vardas. H. Šlymano vardu pavadinta krantinė galėtų tapti turistų traukos objektu, apie šį keliautoją ir tyrinėtoją sužinotų ir tie klaipėdiečiai, kuriems tai iki šiol nebuvo žinoma.

Krantinę nuo Šiaurinio rago iki „Švyturio menų doko“ siūloma pavadinti Keleivių krantine, kuri ribotųsi su H. Šlymano krantine. Šią pratęstų Karališkoji krantinė. Šitaip norima priminti Klaipėdos titulą – Karališkąjį jūrų ir prekybos miestą. Šis pavadinimas primintų ir svarbų istorijos faktą – šioje vietoje, istorinėje miesto rotušėje kurį laiką gyveno Prūsijos Karalienė Luizė. Krantinės dalį nuo Biržos tilto iki bendrovės „Teo“ būstinės siūloma pavadinti Laivadirbių krantine dėl šioje vietoje aštuonioliktajame ir devynioliktajame amžiuje veikusių laivų statyklų. Čia gimęs laivynas pradėjo burlaivių klestėjimo epochą Klaipėdoje.

Nuo „Teo“ pastato iki Naujojo tilto driektųsi Elektrinės krantinė, kuri primintų apie tarpukariu čia iškilusį elektrinės kompleksą, prie kurios krantinių švartavosi anlgį gabenę jūriniai laivai. Kairįjį Danės krantą siūloma suskaidyti ir suteikti Garlaivių, Žvejų, Buriuotojų, Bažnyčių, Pelenyno krantinių pavadinimus. Pelenynas – tai priemiestis, susiformavęs už gynybinio miesto griovio tarp upės ir Bangų gatvės. Vardą šiam priemiesčiui suteikė čia veikęs pelenų ir potašo fabrikas. Iki dvidešimtojo amžiaus pradžios šioje vietoje vyravo pramonės įmonės, gyventojų buvo nedaug.

Istorikų siūlomiems pavadinimams jau pritarė Jūrinės kultūros koordinacinė taryba. Tačiau galutinį sprendimą priims miesto politikai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.