Antradienį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų muziejuje pristatydamas auksinį frizą Heraldikos komisijos pirmininkas E. Rimša prisiminė heraldinės juostos kūrimo istoriją.
„Iš pradžių manėme pavaizduoti visų LDK miestų, kuriuos Lietuva valdė iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, herbus. Bet tokių buvo 250, nebūtų tilpę“, – paaiškino E. Rimša.
Buvo pasirinktas minimalus variantas: juostoje pavaizduotas Lietuvos valstybinis herbas, 10 apskričių (kurių jau nebėra), rajonų savivaldybių herbai. Iš viso auksinį frizą sudaro 70 herbų.
E.Rimša priminė, jog heraldinis menas Lietuvoje turi gilias, viduramžius siekiančias tradicijas. Jos nenutrūko net sovietinės okupacijos laikais – dailininkai heraldikai kūrė rajonų centrų, miestelių herbus.
Heraldinės juostos kūrėjas dailinininkas A. Každailis pasakojo, jog XVI a. heraldinės gobeleno juostos buvo audžiamos ilgai, iki 10 metų. Dabartiniais laikais, panaudojus žakardinio gobeleno audimo techniką, juosta Valdovų rūmų renesanso salei papuošti buvo nuausta per 2 metus.
„Europos kontekste lietuviška heraldika nėra provinciali. Lietuvos heraldinis menas aukštai vertinamas pasaulyje“, – teigė A. Každailis.
Paaiškėjo, jog vilniečiai domisi istorija ir heraldiniu menu. Antradienį erdvioje Valdovų rūmų Didžiojoje renesanso salėje vos tilpo gausi žiūrovų minia.
Renginį užbaigė Valdovų rūmų orkestro "Camerata palatina vilnensis" koncertas. Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys dėkojo rėmėjams, tarp kurių yra dienraštis „Lietuvos rytas“, portalas lrytas.lt, „Lietuvos ryto“ televizija.
