Koks iš tikrųjų buvo rusų poetas S. Jeseninas? Angelas auksinėmis garbanomis, vedžiojęs merginas žiūrėti čekistų egzekucijų. Dainingų, jautrių eilėraščių, kurie negali nepatikti, kūrėjas. Mušeika, daužęs jį mylinčias moteris kaip paskutinis pašlemėkas. Nusikaltėlių draugas.
Spalio 26-ąją sostinės Pramogų arenoje 38 metų aktorius S. Bezrukovas įrodys: S. Jeseniną galima ne tik skaityti, jį galima ir reikia dainuoti, jį galima netgi šokti.
Nesislepia už dekoracijų
„Kodėl „Chuligano išpažintis”? – klausia aktorius S. Bezrukovas ir pats atsako: – Todėl, kad S. Jeseninas toks buvo – chuliganas, maištininkas ir tylus lyrikas. Chuligano meilė, chuligano išpažintis.
Rusijoje apskritai labai mėgstami žmonės, kurie vaikšto ant bedugnės krašto. Tai nevienareikšmiai herojai, švelnūs, o kartais žiaurūs, tačiau svarbiausia – sąžiningi sau. Aš dainuoju ir deklamuoju tokias S. Jesenino eiles, kokias jis pats sukūrė neveidmainiaudamas.”
Šis spektaklis neturi dekoracijų. Scenoje tėra muzikos instrumentai, garso aparatūra ir ekranas. Ir šiame fone kuriama kompozicija apie poeto gyvenimą, sudaryta iš S. Jesenino poezijos ir dainų pagal jo eilėraščius.
Spektaklyje dalyvauja ansamblis „Inter Folk Band”, skamba elektrinis smuikas, suteikiantis kūriniams roko skambesio, nors pats spektaklio autorius nesistengė sukurti roko koncerto efekto.
Melodiją padiktuoja eilės
Ar S. Jeseninui būtų patikusi roko muzika? Užkluptas tokio klausimo spektaklio autorius daro prielaidą, kad jam greičiausiai būtų patikę daugelio Jurijaus Ševčiuko ir Viktoro Cojaus dainų tekstai.
„Manau, kad S. Jeseninas įvertintų jų prasmę ir filosofiją. O dėl muzikos – nežinau. Geriau būtų pafantazuoti, kaip roką vertintų Wolfgangas Amadeus Mozartas, nes S. Jeseninas buvo vis dėlto poetas, o ne muzikantas.
Man net pačiam būtų įdomu paklausti specialistų, ar W. A. Mozartui patiktų rokas arba, tarkim, jo paties kūrinių aranžuotės roko stiliumi. Manau, jis būtų sužavėtas, nes šis kompozitorius labai mėgo improvizuoti.
O kaip S. Jeseninas – nežinau. Aš stengiuosi viską daryti nuoširdžiai, kurdamas dainas bandau apčiuoti melodijas S.Jesenino eilėse”, – svarstė S. Bezrukovas, scenoje bei kine vaidinęs ir W. A. Mozartą, ir Aleksandrą Puškiną, ir Vladimirą Vysockį.
Iš eilių sklinda energija
Spektaklyje „Chuligano išpažintis” skamba daug S. Jesenino eilių, tačiau S. Bezrukovas nesiryžta įvardyti vieno mėgstamiausio eilėraščio.
„Kiekvienas eilėraštis priklauso kokiam nors ciklui ir kiekviename cikle yra mėgstamų. Yra „Persiški motyvai”, yra eilėraščių iš rinkinio „Radunica”, visiškai vaikiškai naivių. Yra „Chuligano meilė” – prašmatni meilės lyrika. Iš esmės kiekvienas eilėraštis spinduliuoja tokią galingą energiją, kad negalima pasakyti, kuris patinka labiau, kuris mažiau.
S. Jeseninas labai nuoširdus. Jis rašė, kaip jautė, kaip mąstė, nesistengė niekam įtikti. Taip, būta užsakomųjų eilėraščių, bet jis buvo „pakeleivis” ir iš pakeleivio pozicijos pateikdavo tai, ką jam užsakydavo”, – kalbėjo aktorius, gerai išstudijavęs poeto S. Jesenino biografiją.
Projektui atidavė širdį
Aktorius į šį projektą pasinėrė visa širdimi. Jis ne tik atlieka pagrindinį vaidmenį ir yra atsakingas už režisūrą, bet ir pats sukūrė visą spektaklyje skambančią muziką.
„S. Jeseninas toks gyvas, temperamentingas, aistringas, kad negali palikti publikos abejingos, – įsitikinęs S.Bezrukovas, kuriam tėvai davė Sergejaus vardą pagerbdami šį poetą. – Daugelis režisierių bandė atskleisti jo pasitraukimo iš gyvenimo užkulisius, bet mažai kas bando atsakyti į klausimą, o kas gi buvo S. Jeseninas.”
Šeimos tradicija
S. Bezrukovo tėvas – aktorius ir režisierius Vitalijus Bezrukovas – dar ankstyvoje jaunystėje pirmasis Rusijoje suvaidino S. Jeseniną filme-operoje „Ana Snegina”.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje V.Bezrukovas parašė pjesę „Mano gyvenime, ar tu man prisisapnavai...”, kuriame poetą vaidino jau jo sūnus, tuomet 24 metų Sergejus. Už šį vaidmenį jis buvo apdovanotas Rusijos valstybine premija.
Vėliau S. Bezrukovas dar kartą suvaidino poetą televizijos seriale „Jeseninas”. Tuomet jis sukūrė kelias dainas pagal jo eilėraščius. Jos buvo išleistos albumu, o albumas tapo spektaklio „Chuligano išpažintis” pagrindu.
