Sigita Maslauskaitė apie parodą: „Kai buvau pakviesta į parodą Rygoje karo tema – nudžiugau, nes nuolat tapau vidines ir išorines kovas išgyvenančius personažus. Parodai atrinkau keturis paveikslus: „Kankinys“ ir „Jobas“, „Mama“ ir „Šeimynėlė“. Pirmieji du kalba apie ištikimybę, auką ir kovą su Dievu. Antrąja amžiną meilės ir motinystės temą gvildenančia paveikslų pora noriu parodyti, kad joks „karas“ šių jausmų negali užgožti, priešingai – gali tik išryškinti.“
Saulius Dastikas: „Priemiestis“ Paranoja. Baimė. Žvilgsniai į gatvę pro žaliuzes . Deklaravimas „Mano“ , skirstymas savi/svetimi, dichotominis mąstymas- puiki terpė „Technologui“ įvardinti priešą, pavyzdžiui, terorizmą, ir siekti savo tikslų.“
Monika Maziliauskienė: „Tapybos triptike karas apmąstomas, kaip virsmas. Pasirinkta altoriška kompozicija su ryškia teiginio vidurine ašimi parodo vidines verčių išvestines ir vietą. Dalyvavimas po tarsi sunkia bendra parodos koncepcijos vėliava veikia kasdieniškai, nebūtinai ir santykių nekeičia.“
Mantas Maziliauskas:
„Tik 1 karo nėra Tikrovė kaip žemė, rodo kūros plaukiančius debesis, Viskas mainos, 1 alsavimas 1 svetingumui ir šaknies atminčiai, Tapyba dabar susisuks lizdą didžiaj Nuostabai !
*
Tapyba kaip Karo ir Kūros vestuvės Karo vieno nėra Visi nežino kas vyksta Karas tapybos eigoje, kaip virsmas, lūžis, kantas.
Spalvos lūžis, - balta juoda Pajautos lūžis, - šventa - ne...iki pusės ? Pasaulėjautos (ne)karas,- balta ranka baltu teptuku tapo juodą ...ar atvirkščiai ?
*
...bekūnė Kūros jėga prieš krentantį buities čiuopiamybės sunkį.“
