Taip šiomis dienomis atrodo Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ parodų salė, kurioje ketvirtadienį įvyks žinomo Niujorko menininko Ray Bartkaus parodos „Tapybos pabaiga“ atidarymas. Visi darbai - dar niekur nerodyti. Taigi, Vilniuje bus pasaulinė premjera, o vėliau ši paroda dar turėtų pakeliauti ir po kitas šalis.
Nemažai būsimos parodos drobių kol kas glaudžiasi „Titaniko“ rūsyje. Mat antrojo aukšto salėje, kurioje jos bus eksponuojamos, dažomos sienos. „Kai kurios erdvės šioje galerijoje buvo jau trejus metus nedažytos. Aš manau, kad tai - nenormalu. Taigi, reikėjo staigiai surasti žmones, kurie per tris dienas padarytų tą darbą“, - sakė R. Bartkus.
Uraganas pasiekė tik vyną
Jau mėnesį Lietuvoje parodai besirengiantis menininkas džiaugėsi, kad daugiau nei dešimtmetį kurti jo tapybos darbai iš Niujorko atvyko anksčiau, nei šį JAV didmiestį užgriuvo uraganas „Sandy“.
Ir nors trečiame penkiaaukščio namo aukšte esantis R. Bartkaus butas ir dirbtuvė nuo stichijos nenukentėjo, bet visas namo rūsys buvo pilnas sūraus vandens. Potvynis išvertė pertvarinę rūsio sieną, kurioje buvo sumontuoti visi elektros skaitikliai, todėl net ir praėjus šešioms dienoms po uragano name dar nebuvo elektros.
„Sekmadienį žmona skambino ir labai džiaugėsi, kad pagaliau atsirado nors šildymas. Mat rūsyje buvo ir boileris. Aš ten laikiau vyną, dviračius. Kol kas nežinau, koks vyno likimas, bet turiu draudimą. Jis padengs nuostolius. Dar neaišku ir tai, ar vanduo nepaplovė namo pamatų“, - nerimavo menininkas.
Tuo tarpu dėl savo kūrinių kelionės per Atlantą jis pripažino visai nesijaudinęs. Didžiulėje dėžėje supakuotos drobės iš Niujorko į Vilnių atkeliavo per savaitę. Tiesa, lėktuvas krovinį iš pradžių nugabeno į Helsinkį, mat į Lietuvą tokie dideli laineriai neskraido. Iš ten krovininiu automobiliu jis pasiekė Vilnių.
Pasak dailininko, tapyba atvyko saugiai ir laiku. Daug daugiau problemų jam iškilo tuomet, kai reikėjo organizuoti instaliacijų gamybą.
Nustebino kainų skirtumai
R. Bartkų nustebino tai, kad Lietuvoje gana sunku rasti meistrus, kurie galėtų padaryti ką nors nestandartinio.
„Man reikėjo metalinių spintelių, visai paprastų, tokių, kokios stovi, pavyzdžiui, krepšininkų persirengimo kambariuose. Tik keliais centimetrais didesnių nei įprastos. Dvi kompanijos, kurios jas gamina, atsisakė man padėti, nors ir pasiūliau sumokėti brangiau", - lietuvių verslininkų nenoru daugiau užsidirbti stebėjosi menininkas.
Tuo tarpu Pravieniškių pataisos kolonijoje jam reikiamo dydžio spinteles padarė be jokių problemų. Laiku ir gerai. „Kartais reikia tik gerai paieškoti“, - šypsojosi R. Bartkus.
Juk ir medžio meistrą jam pavyko surasti ne iš pirmo sykio, nors draugai buvo davę net kelis tokių meistrų telefonus.
„Rinkausi kuo geresnę kainą. Ir galiu pasakyti, kad kainų skirtumas buvo tiesiog neįtikėtinas. Nuo tūkstančio iki 20 tūkst. litų. Už tą patį darbą. Deja, pasirinktas žmogus tempė, tempė gumą ir nieko nedarė. Nesupratau kodėl, nes kainą jis pasiūlė pats. Tada susitariau su meistru iš Anykščių rajono Rubikių kaimo. Ir esu juo labai patenkintas“, - užtrukusių paieškų istoriją pasakojo menininkas.
Plokštumos ant sienos - neįdomu
Paklaustas, kodėl nenorėjęs savo tapybos rodyti tradiciškai, R. Bartkus prisipažino, kad jam pačiam visai neįdomu žiūrėti į ant sienos kabančias plokštumas.
Todėl ir stengėsi, kad paveikslai nutoltų nuo sienų ir į juos galima būtų žiūrėti kaip į savitus objektus: iš tolo - lyg ir visai realistinius, o iš arti įgaunančius net ir abstrakcijos bruožų.
„Naudojau stereotipinius įvaizdžius, kurių pilna meno istorija, tačiau juos interpretavau savaip. Tai yra tarsi ciklas, todėl darbai turi būti žiūrimi kartu. Žiūrovui judant atsiveria vis kitoks vaizdas. Tam ir prireikė tokių didelių salių“, - „Titaniko“ pasirinkimą motyvavo menininkas, savo instaliacijas iki šiol dažniausiai pristatydavęs sostinės „Vartų“ galerijos erdvėse.
* * *
1991 metais su žmona ir sūnumi išvykęs iš Lietuvos R. Bartkus JAV išgarsėjo iliustruodamas tokius populiarius leidinius kaip „The New York Times“, „Harper's“, „Wall Street Journal“, „Boston Globe“, „Los Angeles Times“. Ne vienas lietuvio piešinys yra pasirodęs ir jų viršeliuose.
Gimtinėje R.Bartkus žinomas ne tik kaip įspūdingų instaliacijų Vilniaus „Vartų“ galerijoje autorius, bet ir kaip 50 litų banknoto kūrėjas.
