„Tarsi būčiau išgyvenęs antrą gyvenimą“, - pažiūrėjęs filmą prisipažino 73 metų vyras.
Po dokumentinio filmo „Tėvas“ premjeros 10-ajame Europos šalių kino forume „Scanorama“ sostinės kino centre „Forum Palace“ ilgai netilo plojimai, o toje pačioje salėje buvęs V. Z. Antonovas vis kartojo: „Ačiū už supratimą.“
V. Z. Antonovas - vienas įdomiausių XX a. Sovietų Sąjungos nusikaltėlių. Per savo gyvenimą jis yra pavogęs milijoną rublių iš įvairių įstaigų, su bendraminčiais bandė pagrobė keleivinį lėktuvą, kad pabėgtų į Afriką.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vertėsi reketu. Dar prieš kriminalinę erą buvo tapęs estrados konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatu, įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje kultūrizmo ir atletinės gimnastikos klubą.
Tačiau režisierius M. Sargsyanas nesigilina į savo herojaus kriminalinę praeitį. Jam įdomus jo dabartinis gyvenimas ir vitališka prigimtis: keturių atžalų iš ankstesnių santuokų susilaukęs tėvas dabar su keturiasdešimt metų jaunesne žmona Rima augina šešis vaikus, kurių jauniausiajam - tik dveji, globoja dar du kitos šeimos vaikus.
Dvejus metus M. Sargsyanas su kino operatoriumi Linu Dabriška filmavo šios daugiavaikės šeimos gyvenimą jų ankštame bute ir vasarą kaime.
Paklaustas, ar netrukdė nuolat namuose šmėžuojančios kameros, V. Z. Antonovas atsakė: „Įpratome ir nebekreipėme į jas dėmesio.“
„Tėvas“ - tai dokumentinis filmas apie buvusio kalinio vertybes, apie žmogų, metusį iššūkį laikui ir likimui, apie begalinį norą gyventi. Tai vienos šeimos meilės istorija. Be romantiškų akimirkų ir stebuklingų pokyčių. Bet su dideliu potencialu pakoreguoti mūsų supratimą, kokia yra ar gali būti laiminga ir mylinti šeima.
„Be abejo, dvidešimt metų kalėjimo ir nusikalstama veikla laisvėje pakeitė mane iš esmės. Bet jaučiau, kad dar vis turiu jėgų ir šansų sukurti tokią šeimą, apie kurią kalbėjo mano tėvas ir senelis“, - sakė V. Z. Antonovas.
Jo tikslas - pagerinti senelio, susilaukusio 18 vaikų, rekordą.
„Džiaugiuosi, kad atsirado žmogus, kuris mane palaiko ir padės šį tikslą įgyvendinti“, - apie savo žmoną R. Antonovienę, su kuria susituokė Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pasakojo V. Antonovas.
Filme rodoma Antonovų kasdienybė: vaikai, laukiantys eilėje savo porcijos jogurto ir sausainio, miegantys šiaudų prikrautuose garduose, maudynės ežere, triukšmas, bėgiojimas, muštynės ir griežtas, viską į vietas grąžinantis tėvo žodis.
Žiemą tėvas iš miško partempia eglutę, fotografuoja Kūčių stalą, prie kurio susirinkę puošniais drabužiais vilkintys vaikai su kalėdinėmis kaukėmis. Po to jis pats persirengia Kalėdų Seneliu ir apdalija vaikus dovanomis.
O kai viena V. Antonovo dukterų apsiverkia, negavusi Barbės, - nejaugi Kalėdų Senelis neperskaitė jos laiško? - motina, apkabinusi dukterį, paguodžia: „Perskaitė, bet nespėjo rasti to, ko prašei. Sakė, kad atneš per Naujuosius...“ Tampa aišku, kad tėvas yra pasiryžęs dėl vaikų padaryti bet ką.
Šeima - tėvo gyvybingumo šaltinis. „Senis daro viską, kad jaustųsi gyvas, reikalingas. Susilaukia vaikų, kad matytų juose alsuojančią ir aplink dūzgiančią savo gyvastį. Kai tai išvydau, supratau atradęs pagrindinę filmo temą ir labai gerą medžiagą“, - teigė režisierius M. Sargsyanas.
V. Z. Antonovas filmo premjeroje pasirodė vienas. „Žmona liko namie prižiūrėti vaikų“, - sakė jis ir pridūrė, kad į premjerą Šiauliuose ateis visi, net ir dvimetis Aleksandras.
Juolab kad pats jis, pažiūrėjęs filmą, buvęs sukrėstas ir kai kuriose vietose net verkė. „Svarbiausia, kad žmonės mane suprato ir nepasmerkė, priėmė mane tokį, koks esu“, - net kelis sykius pakartojo V. Z. Antonovas.
Filmą „Tėvas“ „Scanorama“ taip pat rodys Kaune lapkričio 22-ąją ir Šiauliuose lapkričio 25-ąją. O nuo lapkričio 18-osios filmas bus rodomas įvairiuose Lietuvos kino teatruose ir kino salėse.
