Iš anglų kalbos ją išvertė Aušra Karsokienė.
Šiame interviu bookloversinc.com Lucinda Riley pasakoja apie save, apie tai, kuo skiriasi skaitytojas ir knygų mylėtojas, ir kad knygas rašyti ne sunku, o malonu.
- Gal galėtumėt truputį papasakoti apie save ir ankstesnes savo knygas?
- Pirmą romaną parašiau 22-ejų, o paskui – dar septynis. Bet tada vienas po kito gimė keturi mano vaikai ir aš supratau, kad rašytojos karjerą teks pristabdyti. „Orchidėjų namai“ buvo pirmasis romanas, kurį pasirašiau tikruoju vardu.
Dideliam mano džiaugsmui, jis tapo tarptautiniu bestseleriu ir dabar jau yra išleistas 18-oje šalių, įskaitant JAV. Beje, ten „Orchidėjų namai“ knygynuose pasirodė šv. Valentino dieną – per mano gimtadienį!
Šiuo metu jos parduota bemaž milijonas egzempliorių. Nuostabu!
- Papasakokite apie eilinę savo darbo dieną? Jūs labiau planuotoja ar eksperimentuotoja?
- Nei viena, nei kita. Paprastai, pirminę medžiagą įrašau į senutėlį, jau aplūžusį juostinį diktofoną: imdama jį į rankas, neturiu supratimo, kaip pasisuks istorija, tiesiog leidžiuosi veikėjų vedama istorijos vingiais, kol pavargstu.
- Kaip manote, kuo skaitytojas skiriasi nuo tikro knygų mylėtojo?
- Pavyzdžiui, aš, kad ir kaip būčiau pavargusi, neužmiegu, jeigu neperskaitau bent kelių sakinių. Nelaimė, kai šalia neturiu knygos. Be jos neišgyvenu nė dienos. O štai mano vyras nėra aistringas skaitytojas – jis knygą nusičiumpa tik savaitgaliais arba atostogaudamas.
- Savo knygose pasakojate įvairias istorijas. Iš kur semiatės įkvėpimo?
- Visada pradedu nuo įdomios vietos, kuri mane įkvepia, dar pasirenku laikotarpį ir pradedu rašyti. Nedarau jokių užrašų, nesudarinėju planų, tiesiog pasiduodu žodžių tėkmei. Laimei, galiausiai viskas įgyja prasmę!
- Ar sunku parašyti šeimos sagą? Juk reikia nuolat plėtoti siužetą, turi atsirasti naujos kartos...
- Kaip jau sakiau, istorijos vingiais mane veda patys veikėjai. Jei atvirai, rašyti šeimos sagą visai nesunku. Aš tuo gyvenu ir man tai patinka!
- Jūsų knygose galima rasti visko: širdies skausmo, paslapčių, meilės, istorinių detalių. Kokiam skaitytojui jas rekomenduotumėte?
- Gaunu laiškų iš moterų (kartais ir vyrų), kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 80 metų. Mano knygos tinka visiems, kurie moka mėgautis geromis istorijomis, turinčiomis užslėptą moralinę prasmę. Mano romanai – tikrai ne cinikams, pasaulį laikantiems baisia vieta. Vienos mano knygos veikėja Aurora sako: „Tikiu, kad žmonės iš esmės geri, kad visada esama būdo išpirkti kaltę ir gauti atleidimą.“
Būtent toks tvirtas tikėjimas – visų mano istorijų kertinis akmuo, iš čia atsiranda visi personažai.
- Kokie jūsų artimiausi planai?
- Ką tik baigiau romaną „The Light behind the Window“ ir atidaviau leidėjams, dabar planuoju kelionę aplink pasaulį – po tas šalis, kuriose leidžiamos mano knygos. Labai džiaugiuosi, nes naujos vietos ir nauji žmonės, kitos kultūros sužadina mano vaizduotę. Netrukus ketinu pradėti naują knygą.
- Kaip manote, kodėl žmonės turėtų skaityti Jūsų knygas?
- Gal todėl, kad jos kainuoja panašiai kaip kai kurie spalvoti žurnalai, o jų užtenka gerokai ilgesniam laikui?! (juokiasi) Jeigu rimtai – mano knygos skaitytojui suteikia ir istorinių žinių, ir emocijų.
Skaitydamas žmogus gali persikelti į kitokį pasaulį. Be to, knygų skaitymas – pati geriausia ir pigiausia terapija!