Iš aštuonių gastrolių koncertų tik vienas įvyko didmiestyje – milijoninio Kelno filharmonijoje.
Kolektyvas vienoje geriausių Europos salių griežė jau ketvirtą kartą – publika jį išlydėjo stovėdama.
„Mūsų klausėsi pilna Kelno filharmonija. Koncertas praėjo labai gerai, – džiaugėsi G. Rinkevičius. – Dėl tokių koncertų verta važiuoti į sunkias gastroles, atstovauti Lietuvos kultūrai.”
Daug džiaugsmo muzikantams suteikė ir pasirodymai mažuose, 50–100 tūkstančių gyventojų turinčiuose turtingos praeities Vokietijos miestuose.
Vietos spauda šiuos LVSO koncertus aprašė kaip itin emocingus, išskirtinius muzikos gyvenimo įvykius.
Tarkime, Emdeno ir Liudenšeido kritikai neslėpė retai girdintys savo miesto salėse tokį ritmiškai tikslų ir jausmingą muzikavimą, kokybišką orkestro ir solisto ansamblį, gyvybingą dirigavimą.
„Dievulėliau, kokia euforija scenoje ir salėje. Beprotiškas, žavingas, sukrečiamas koncertas!” – šūkčiojo „Ostfriesische Zeitung” recenzentas po LVSO pasirodymo pusės tūkstančio klausytojų auditorijai Emdene.
„Būtent taip reikia groti vėlyvojo romantizmo kūrinius”, – įvertino „Emder Zeitung” lietuvių atliktą Antonino Dvorako Septintąją simfoniją. Ji esą tarsi perkėlė į kitą epochą ir žavėjo dirigento atidumu gausioms detalėms, orkestro lankstumu, muzikalumu.
„Atrodo, daugiau nei 60 muzikantų susitarė sukelti klausytojams transą”, – juokavo „Ostfriesische Zeitung”.
Mat G. Rinkevičius jau nuo pirmojo kūrinio Emdene – Edvardo Griego siuitos „Peras Giuntas” – „įkaitino orkestrą iki ekstazės”.
Publika kone klaupėsi ir prieš virtuozišką gastrolių solistą – Vokietijoje gyvenantį suomių pianistą Henri Sigfridssoną.
Jis skambino retai atliekamą Piotro Čaikovskio Antrąjį koncertą fortepijonui ir simfoniniam orkestrui.
Kai kuriose šių gastrolių salėse kūrinys apskritai buvo pristatytas pirmą kartą.
Anot leidinio „Come-on”, atlikėjai įtikino, kad Koncertas nepagrįstai atsidūrė savo brolio – P. Čaikovskio Pirmojo fortepijono koncerto – šešėlyje.
Svarbiais gastrolių akcentais tapo ir Jeano Sibeliaus Antroji simfonija bei Pirmasis violončelės koncertas, kurį atliko vokiečių solistas Mathias Johansenas.
„Romantiniai kūriniai miesto teatre žiebėsi kaip ugnys, – rašė „Hildesheimer Allgemaine Zeitung” apie LVSO ir M. Johanseno koncertą Hildesheime. – Tikras džiaugsmas matyti ir klausytis šio orkestro ir dirigento.
G.Rinkevičiui ir jo darniam kolektyvui pavyksta suteikti romantinei literatūrai gaivų naujumo atspalvį.”
LVSO koncertus užbaigdavo Astoro Piazzollos ugningu „Libertango” – jis tapdavo emocine vakaro kulminacija.
„Šios gastrolės orkestrui buvo labai svarbios, nors mes ir užsukome į nedidelius miestus. Vokietijoje nėra muzikinės provincijos”, – tvirtino G.Rinkevičius.
Pasak maestro, nedideli Vokietijos miestai traukia muzikantus puikios akustikos salėmis. Jose sulaukiama ir pasaulio garsenybių. Apie tokias koncertų sąlygas Lietuvoje esą galime tik pasvajoti.