Spektakliui ji pasirinko vieną iš trijų knygos „Pomirtinė trilogija“ pjesių apie pasaulį, nuolat balansuojantį ant beprotybės ir prievartos slenksčio, apie žmogiškumo išsaugojimą katastrofos akivaizdoje. „Kiekviena maža tauta yra per žingsnį nuo karo“, - teigia M. Matišičius.
Su dramaturgu sutinkanti režisierė neabejoja, jog pjesėje gvildenamos problemos aktualios ir dramatišką istoriją turinčioje Lietuvoje.
M. Matišičiaus knyga „Pomirtinė trilogija“ mūsų šalyje išleista šiemet. Tai dramos, pasakojančios apie gyvenimą Balkanuose po „didžiojo sprogimo“. Knygą sudaro trys pjesės – „Pirma laidojami sūnūs“, „Moteris be kūno“ bei „Niekieno sūnus“. Pastarosios pagrindu buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas.
Pjesės keliauja po teatrus
M. Matišičius - vienas svarbiausių šiuolaikinių kroatų rašytojų, jo populiarumą liudija vertimai į gausybę kalbų ir Europos teatrų repertuarai. Tai konvencijų nepripažįstantis autorius - ne vieną šokiruojantis, gąsdinantis ir piktinantis, o daug kam tiesiog nepatogus. Vienoje kūrybos sferoje neišsitenkantis talentas M. Matišičius yra ir scenaristas, ir puikus džiazo gitaristas bei kompozitorius. Klaipėdiečių premjeroje publika išgirs būtent jo sukurtą muziką, suteikiančią spektakliui ypatingo balkaniško kolorito.
„Knyga neatsirado iš jokios koncepcijos, o iš vienos realios istorijos. Lankiausi savo gimtajame kaime, užėjau į barą ir pamačiau jaunuolius, kurie gėrė. Paklausiau, ką jie čia veikia. Jie atsakė, jog eina į paštą, o paskui visada ateina į barą. Aš paklausiau, kodėl einate į paštą. Jie eidavo pasiimti pensijos, nors nė vienam iš jų nebuvo 30 metų. Pamatęs tokį pasaulio veidą ir parašiau pirmąją šios trilogijos dramą“, – pasakojo autorius.
Pasak M. Matišičiaus, nors po tiek rašymo metų jis jau turi profesionalių gebėjimų rašyti pjeses, kuriant šią knygą to nereikėjo, nes istorija „kalba“ pati savaime. Iš tiesų kalba - ir Lietuvos žiūrovams.
Sulaukė pripažinimo
Spektaklio režisierė R. Kudzmanaitė 2000 metais apdovanota aukščiausiu Lietuvos teatriniu apdovanojimu - „Kristoforu“ kaip jauna teatro menininkė už spektaklius „Stotis N. mieste“ pagal Wisłavos Szymborskos poeziją („Kitas krantas“), Lucieno Lamberto „Šarlotės“ (Oskaro Koršunovo teatras), Helen Verburg „Tėvai ir kiaušiniai“ (Jaunimo teatras). Taip pat yra dirbusi Lietuvos nacionalinėje televizijoje kultūros laidų bendraautore ir režisiere.
Premjeriniai spektakliai „Moteris be kūno“ žiūrovų lauks Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70, Klaipėda) gruodžio 6, 8 ir 14 d. Spektaklių pradžia 18 val.
