V. Drėmos duktė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė prisipažino, kad sprendimas perleisti knygą, kuri buvo jos tėvo viso gyvenimo darbas, ją ypatingai pradžiugino. „Džiaugiuosi, kad visuomenė, kuri savo laiku labai domėjosi „Dingusiu Vilniumi“, ir dabar ilgisi, irgi džiaugsis“, - sakė ji.
Pasak dukters, V. Drėma prie knygos „Dingęs Vilnius“ dirbo praktiškai visą savo gyvenimą. „Tai nebuvo knyga, kurią atsisėdai ir parašei. Tai buvo didelis procesas. Surinkti archyvinę medžiagą yra viso gyvenimo triūsas. Kai surenki labai daug medžiagos, susistemini, ir pasidaro knyga. Čia ne romaną rašyti“, - apie tėvo darbo procesą pasakoja G. Drėmaitė.
Knygą apie dingusį Vilnių V. Drėma pabaigė dar apie 1969 m., bet 22 metus ji pragulėjo „Vagos“ leidykloje. Knyga įstrigo sovietinės nomenklatūros sprendimu. „Todėl, kad per daug bažnyčių“, - aiškina V. Drėmos duktė.
Išimti dalį medžiagos, susijusios su religiniais objektais, autorius nenorėjo. Pasak dukters, tėvas per daug mylėjo Vilnių, kad ką nors aukotų dėl politikos.
„Kam tokia knyga būtų reikalinga, jeigu ji neatspindėtų viso Vilniaus? - klausia G. Drėmaitė. - Juk Vilnius tuo ir nuostabus, kad jame daug bažnyčių. Kai pasižiūrėdavai į jį nuo Subačiaus kalno, matydavai visą bažnyčių ažūrą. Dabar jį užstoja aukšti pastatai. Tame ir buvo visas žavesys“.
Knygą buvo nuspręsta vis dėlto leisti, kai prasidėjo atšilimas. Palyginus su šiandieninėmis leidybos galimybėmis, poligrafijos kokybė buvo gana skurdi, tačiau, pasak G. Drėmaitės, tuomet atrodė viskas gerai.
„Dingęs Vilnius“ buvo išgraibstytas iš knygynų ir šiandien yra tapęs bibliografine retenybe. Jau anksčiau būta minčių unikalią knygą perleisti, bet buvo kliūtis – iš leidyklos dingo maketas.
„Prasidėjo privatizacija. Kas ką norėjo, tas tą nešė. Kas pasiėmė maketus, kur jie išdraskyti – dabar niekas negali pasakyti. Labai daug archyvų dingo per tokį trumparegišką požiūrį“, - sako G. Drėmaitė.
Be maketų niekas negalėjo įsivaizduoti, kaip V. Drėmos knygą perleisti. Perfotografuoti neįmanoma – kokybė dar labiau suprastėtų.
Geniali mintis atėjo tik šiais metais – buvo sugalvota vėl iš naujo susirasti kaip iliustracijas panaudotus originalus.
„Tų iliustracijų, kurios yra knygoje, originalai yra muziejuose. Beliko juos perfotografuoti ir jau kokybiškas nuotraukas įdėti į iliustracijų vietas šalia teksto. Tekstas nesikeičia – koks buvo, toks ir lieka“, - pasakoja G. Drėmaitė.
Iniciatyvinė grupė, kuriai kilo tokia mintis – Nacionalinio dailės muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, Vilniaus dailės muziejaus direktorius Romas Budrys, ir leidykla „Versus Aureus“, apsiėmusi išleisti legendinę V. Drėmos knygą.
