Kad tokia paroda įvyko, lėmė palankiai susiklosčiusios aplinkybės. Sovietmečiu dirbęs fotokorespondentu savaitraštyje „Lietuvos žvejys“, vėliau dienraštyje „Klaipėda“ jis nuolat atsidurdavo įdomiausiose ir karščiausiose vietose.
Kažkada tos nuotraukos buvo išspausdintos laikraščiuose. Ilgą laiką S. Jokužys manė, kad daugybė dabar jau istoriniais tapusių negatyvų pradingo kraustantis iš vieno būsto į kitą. Ir kartą tvarkydamasis garaže jis rado dėžę, pilną senųjų fotojuostų. Taip ir kilo mintis surengti parodą „Laiko atodangos“.
„Laiko atodangos. Kas tai? Gal akimirkos, kai esame kieti kaip uola, o gal amorfiški kaip molis, klampūs kaip durpynai... O kas aš ir jūs esame laiko bėgime? - Dulkė Viešpaties akyje...“ - per parodos atidarymą svarstė autorius.
Ne vienas į Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės biblioteką atėjęs klaipėdietis senose nuotraukose atpažino save. Ir kitiems buvo gera prisiminti svarbiausius Klaipėdos įvykius, kuriems jau - dvidešimt ir daugiau metų. Tai - Taravos Anikės sugrįžimas į senąją vietą Teatro aikštėje, Lietuvos atgimimo sąjūdis uostamiestyje, paminklų sovietų stabams paskutinis šlovinimas ir griūtis, Sausio 13-osios nuotaikos, kvapą gniaužiantis Trispalvės suplazdėjimas virš Muzikinio teatro, daugiatūkstantiniai mitingai...
Tačiau žmonės ir tuomet ne tik mitingavo, bet ir gyveno - gimdė vaikus, dirbo, linksminosi.
Iš viso jubiliejinėje parodoje eksponuojama per šimtą fotografijų. Kai kurie parodos autorių sveikinę žmonės apgailestavo, kad jis nebefotografuoja.
Privačiai leidyklai - spaustuvei vadovaujantis S. Jokužys prasitarė, kad po kelerių metų verslą perleis dukterims ir vėl čiups fotoaparatą.
