Šiemet Kaune įsikūręs Lietuvos švietimo istorijos muziejus švenčia 90-metį. Šia proga parengtos kelios naujos parodos ir atnaujinta gamtos mokslams skirta ekspozicija „Senosios vaizdinės gamtos mokslų priemonės. XX a. pirmoji pusė“.
„Eksponatai leidžia geriau suvokti istorinį palikimą ir palyginti, kokiomis moderniomis priemonėmis naudojamės dabar“, – sakė muziejaus kultūros renginių organizatorė Daiva Žiurauskienė.
Į salę, kurioje įkurdinti eksponatai, galima patekti pro užmaskuotas ir netikėtai atsidarančias duris. Įėjus į tamsią erdvę, akis užkliūva už kelių šviečiančių dėžių su įvairiais mineralais. Ant kelių sienų švyti įvairūs gyvūnai.
Uždegus šviesą galima atidžiau apžiūrėti visus eksponatus. Tai muziejaus fonduose saugotos praėjusio amžiaus pirmoje pusėje mokyklose naudotos vaizdinės mokymo priemonės: plakatai, muliažai, maketai, herbariumas, mineralų, fosilijų ir akmenų kolekcijos.
Didžioji ekspozicijos dalis skirta biologijai. Išskirtos šio mokslo šakos – botanika, zoologija, žmogaus anatomija. Ekspozicijoje pasakojama apie augalų, vabzdžių, paukščių, žuvų sandarą. Žmogaus anatomija perteikiama per pamoką, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
Taip pat nepamiršta ir paleontologija. Galima pamatyti XX amžiaus pradžioje Aleksoto šlaituose rastą mamuto iltį.
„Kadangi žmogus – neatsiejama gamtos dalis, pristatome ir muziejui padovanotą indėno medžioklės reikmenų kolekciją – ietis, kirvį, mačetę, dėklą strėlėms laikyti“, – pasakojo D. Žiurauskienė.
Vienas įdomiausių, jau modernus, eksponatas yra žmogaus muliažas.
Jį ardant galima pačiam suvokti, kaip išsidėstę mūsų vidaus organai. Keičiant pateiktas dalis, muliažą galima paversti moterimi arba vyru.
Ekspozicijos lankytojai ir patys gali atsidurti tarsi gamtos prieglobstyje.
„Sulindę į olą primenančią palapinę žmonės gali spręsti įvairias su parodos tema susijusias muziejininkų pateiktas užduotis“, – sakė ekspozicijos dizainerė Renata Vinckevičiūtė.