„Tas prizas man baisiai malonus, tai didelis pripažinimas kaip
menininkui – kalbos nėra. Bet kartu kadangi aš negyvenu Lietuvoje,
gyvenu Niujorke šiuo metu, man labai malonu ir smagu, kad nėra
atsiribojama nuo žmonių, kurie yra išvažiavę. Tai yra savotiškas
išeivių pripažinimas, manęs kaip išeivio. Man tai labai svarbu“,
- BNS sakė Ž. Kempinas.
Savo kūriniuose magnetines juostas naudojantis Ž. Kempinas
kviečiamas rengti parodas garsiausiuose pasaulio šiuolaikinio meno
muziejuose. Nacionalinių premijų laureatus rinkusi komisija
atkreipė dėmesį į jo pripažinimą tarptautiniu mastu ir skyrė
menininkui premiją už „minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos
įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą“.
Ž. Kempinas sako nesistengiantis savo kūriniuose pabrėžti
lietuviškumo - jo teigimu, jie universalūs ir bendražmogiški.
Tačiau užsienio parodų rengėjai ir žiniasklaida, anot menininko,
visuomet pabrėžia jo kilmę.
„Mano darbai yra abstraktūs, jie neturi jokio ryšio su Lietuva
kaip šalimi, politine situacija ir panašiai. Jie iš principo
neoperuoja jokiu kontekstu, jie yra labiau abstraktūs ir labiau
bendražmogiški, universalūs. Jie nėra susiję su nacionaline
mokykla, tai nėra kažkokios tradicijos tęstinumas“, - sakė jis.
„Tačiau aš pats, aišku, esu lietuvis, nuo to nepabėgsi - nei
aš nuo to bėgu. Kiek tas mano lietuviškumas „prasimuša“ į darbus,
kiek „neprasimuša“, aš nežinau - aš pats nesiekiu to
sureikšminti. Bet visose parodose, spaudos pranešimuose, tekstuose
apie mano darbus visą laiką esu vadinamas lietuvių menininku - gal
dėl to, kad tai žmonėms yra egzotika, gal dėl to, kad tai yra
keista, kad taip lengviau atsiminti, gal dėl to, kad tai pateisina
mano keistą vardą“, - svarstė menininkas.
Ž. Kempinas pasakojo, kad prie kūrybos pigiomis ir minimaliomis
priemonėmis ėmė linkti po Šiuolaikinio meno centre Vilniuje
rodytos parodos „Tapyba iš natūros“, kai suvokė, kad nors
įvertinta gerai, ji buvo „per daug komplikuota“.
„Šiuo metu darbuose naudoju labai mažai elementų, pavyzdžiui,
juostelė ir ventiliatorius, šviesa ir adatos. (...) Kuo mažiau
elementų ir kuo geresnis poveikis, kuo daugiau reikšmių. Iš čia
kyla tam tikra energija, kuri man yra įdomi – tam tikri
netikėtumai, tam tikri siurprizai“, - kalbėjo menininkas.
Anot premijos laureato, į tarptautinius vandenis jam išplaukti
padėjo tokie kūriniai kaip „Skraidanti juosta“, kuri 2006 metais
pademonstruota „Palais de Tokyo“ Paryžiuje atidarymui skirtoje
parodoje, „Kolonos“, tais pačiais metais parodytos Jungtinėse
Amerikos Valstijose (JAV), taip pat „O Between Fans“, Venecijos
bienalėje 2009 metais eksponuota „Tūba“.
„Keli darbai mane išstūmė į šviesą. Aš negaliu sakyti, kad
jie svarbiausi. Man visi darbai yra labai svarbūs, nes jie yra tam
tikra grandinė, tam tikra seka. Jei vieną grandį išimsi, nutrūks
ta grandinė“, - kalbėjo jis.
Menininkas sakė nenorintis tiesiogiai nurodyti, kodėl, jo
nuomone, pavyko pasiekti tarptautinį pripažinimą. Ž.Kempino
teigimu, už save kalba patys kūriniai.
„Ta kalba, kurią aš naudoju, yra vizualinė kalba. Jeigu aš ją
dabar verbalizuočiau, pati save kaip ir paneigtų. Kitaip tariant,
aš nenoriu pirštais rodyti. Yra dalykų, kurie, mano manymu, yra
svarbūs, kurie yra pasąmoniniai šiek tiek, yra tam tikri dalykai,
kuriais aš manipuliuoju, be abejo. Yra tam tikras kontekstas, kuris
yra tiems darbams palankus, arba tie darbai yra orientuoti į tam
tikrą kontekstą, kuriame jie „suskamba“ geriau ir yra labiau matomi.
Yra daugybė elementų, suderintų taip, kad jie duotų tą efektą,
kurio aš siekiu“, - teigė Ž. Kempinas.
1969 metais Plungėje gimęs Ž. Kempinas 1993-aisiais baigė
tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, 1998-2002 metais
mokėsi Niujorko „Hunter College“.
2007 metais tarptautinis mėnesinis leidinys „Art Review Magazine“
Ž. Kempiną priskyrė prie 25 šiuolaikinių menininkų, kuriuos
būtina žinoti.
Savo darbuose magnetines juosteles naudojantis menininkas 2009
metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje šiuolaikinio meno Venecijos
bienalėje. Čia buvo rodoma jo instaliacija „Tūba“, sukurta iš 26
metrų ilgio magnetinių vaizdajuosčių.
Ž. Kempinas dalyvavo grupinėse parodose ir rengė personalines
garsiausiuose šiuolaikinio meno centruose, muziejuose ir kitose
institucijose JAV - San Paule, Niujorke, San Franciske, Europoje -
Vienoje, Paryžiuje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Italijoje,
Liuksemburge, taip pat Korėjoje.