Pirmąjį šių metų pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas
Gribauskas. Pašto ženklas išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas
- 2,45 lito.
Pašto ženkle vaizduojamas pirmasis žemaičių vyskupas Motiejus
Trakiškis bei Lenkijos miesto Sosnoveco katedroje esančios
Vlodzimežo Tetmajerio (Wlodzimierz Tetmajer) freskos „Lietuvos
krikštas“ fragmentas.
Kartu su pašto ženklu išleisti ir pirmosios dienos vokas bei
suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama
naujuoju pašto ženklu, Telšių centriniame pašte antspauduojama
pirmosios dienos datos spaudu.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius
Vladislovas Jogaila, norėdami priartinti Lietuvos Didžiąją
Kunigaikštystę prie Vakarų Europos kultūros, 1387 m. pradėjo
krikštyti Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas, tačiau dėl tuo metu
susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių Žemaitija liko
nepakrikštyta. Jogailos ir Vytauto iniciatyva žemaičių krikštas
buvo pradėtas tik 1413 m., o baigtas 1417 m., įsteigiant Žemaičių
vyskupystę.
Krikštytojai plaukė laivais Dubysos upe, o kelionę baigė
pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos kalno. Kelionės metu buvo
pakrikštyti keli tūkstančiai žemaičių.
Pabaigti žemaičių krikštijimo misijos 1417 m. į kraštą atvyko
Konstanco bažnytinio susirinkimo legatai - Lvovo arkivyskupas Jonas
ir Vilniaus vyskupas Petras. Jie įsteigė Žemaičių vyskupystę su
centru Medininkuose (dabar - Varniai) ir paskyrė pirmąjį Žemaičių
vyskupą Motiejų Trakiškį. Vytauto iniciatyva Varniuose buvo
pastatyta šv. Aleksandro bažnyčia.
Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus bus minimas 2013 metais
Telšiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Varniuose.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25-30 pašto
ženklų.